Sveikatos ekspertai forume įvardijo opiausias, skubiausiai taisytinas Lietuvos sveikatos apsaugos sistemos problemas ir pažymėjo, kad su akivaizdžiais sunkumais susiduria pati akademinė medicina. Ekspertų teigimu, nesubalansuotas išteklių paskirstymas ir jų trūkumas, valstybės paramos medikams stygius, auganti skirtis tarp universitetų ir rezidentūros studijų, neveiksmingas akademinės medicinos potencialo išnaudojimas ragina neatidėliojant peržiūrėti šiandienos sveikatos politiką.
Neatsižvelgiama į universitetų patirtį
„Mūsų absolventai vertinami nacionaliniu ir tarptautiniu lygmeniu. Svarbu, kad valstybės sveikatos politika vertintų šiuos pasiekimus ir būtų orientuota į ilgalaikę perspektyvą, atitiktų dabarties iššūkius ir poreikius, siekiant užtikrinti kokybišką sveikatos švietimą“, – forume kalbėjo VU rektorius prof. Rimvydas Petrauskas.
Išsilavinę, nuolat tobulėjantys ir veržlūs jauni žmonės – tai ištekliai, kurių negalime sau leisti prarasti, sakė LSMU rektorius prof. Rimantas Benetis. Jo teigimu, valstybės paramos medikams stygius, auganti skirtis tarp universitetų ir rezidentūros studijų, neveiksmingas akademinės medicinos potencialo išnaudojimas ragina neatidėliojant peržiūrėti šiandienos sveikatos politiką.
„Nepateisinama, kad neatsižvelgiama į universitetų patirtį, o sukaupta kompetencija optimaliai nepanaudojama šalies pažangai“, – tvirtino LSMU rektorius.
Pasak VU Medicinos fakulteto dekano prof. Daliaus Jatužio, dialogas tarp medikus rengiančių universitetų ir valdžios vyksta, tačiau aukštųjų mokyklų balsas ne visuomet yra išgirstamas. „Svarbu, kad jį girdėtų Vyriausybės, Sveikatos apsaugos ministerijos atstovai ir kiti politikai. Juk sveikatos klausimai yra aktualūs visai visuomenei.“
Skubūs žingsniai
Sveikatos ekspertai į forumą susirinko turėdami aiškią viziją apie žingsnius, kurių Lietuvoje būtina imtis skubiai. Susitikimo metu parengtoje ir priimtoje deklaracijoje akcentuojama, kad būtina užtikrinti: kokybiškų sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą tiek sveikiems, tiek sergantiems visuomenės nariams, pakankamą ir tolygiai didinamą finansavimą pažangiai ir tarptautiniu mastu pripažintai mokslinei veiklai, sveikatos priežiūros darbuotojų profesinio tobulėjimo galimybių ir motyvacijos auginimą, galimybes visiems sveikatos priežiūros ekosistemos dalyviams įsitraukti į sveikatos politikos formavimą ir aktyvią lyderystę skatinančių sprendimų priėmimą.
Taip pat pažymėta, kad būtina suteikti prioritetą kokybiškam gydytojų ir kitų sveikatos apsaugos sistemos darbuotojų rengimui ir tobulinimui, o Universitetų ligoninėse svarbu užtikrinti pacientams pažangias sveikatos tyrimų ir gydymo galimybes, atnaujinti ir plėsti mokymo bei mokslinių tyrimų paslaugų infrastruktūrą, joms vystantis ir transformuojantis į konkurencingus universitetų akademinius medicinos centrus.
Deklaracijoje taip pat raginama kurti inovatyviomis technologijomis grįstą asmens sveikatos priežiūros įstaigų aplinką – vystyti telemediciną, diegti dirbtinį intelektą ir mašininį mokymąsi.
Akademinė medicina Lietuvoje vienija mokslinius tyrimus, medicinos edukaciją, klinikinę praktiką ir sveikatos priežiūros valdymą, o medicinos studijos suteikia tiek teorinius pamatus, tiek klinikinę praktiką, visų pakopų studentai turi galimybę dalyvauti moksliniuose tyrimuose, stebėti gydytojų darbą prie paciento lovos ir perimti gerąsias praktikas.
„Lietuvos universitetų Medicinos fakultetai daugiau nei šimtą metų be pertraukų nuosekliai formuoja Lietuvos sveikatos studijų, mokslo ir politikos kryptį, adaptuotą gyventojų poreikiams. Šis procesas visą laiką išliko tvarus, nepaisant sukrėtimų, besikeičiančių geopolitinių kontekstų.
Ilgamečių studijų tradicijų ir susiformavusių mokslinių tyrimų mokyklų pagrindu parengti specialistai – visaverčiai Europos ir pasaulio medicinos mokslo ir atradimų lyderiai bei politikos formuotojai“, – pabrėžė LSMU Medicinos fakulteto dekanas prof. dr. Andrius Macas.
Užsienio ekspertai apie Lietuvą
Stipriąsias bei silpnąsias Lietuvos sveikatos priežiūros sritis forumo metu išskyrė ir užsienio ekspertai. Europos sveikatos sistemų ir politikos observatorijos ekspertės Marinos Karanikolos teigimu, vienas iš šiuo metu sistemoje kylančių iššūkių – žmogiškųjų išteklių trūkumas. Nors Lietuvoje gydytojų pakanka, tačiau juntamas nemažas kai kurių sričių specialistų trūkumas.
„Vertėtų susirūpinti sveikatos specialistų rengimu, jų motyvacijos išlaikymu, vienodu pasiskirstymu šalyje. Akademinėje aplinkoje yra daug lyderių, puikiai išmanančių šiuos klausimus“, – kalbėjo M. Karanikolos.
Savo ruožtu Talino technologijų universiteto profesorius Peeteris Rossas kalbėjo, kaip sveikatos priežiūros sistemoje galima išnaudoti skaitmenizaciją.
„Labai svarbu, kad sveikatos institucijos bendrautų tarpusavyje, keistųsi pacientų informacija. Tam puikiai gali pasitarnauti skaitmenizacija, – sakė ekspertas. – Integracijos lygis galėtų būti savivaldybių ar net valstybės lygiu. Toks informacijos keitimasis būtų ypač naudingas pacientams, taip pat ir valstybės sveikatos apsaugos sistemai.“
Lietuvos studijų išskirtinumas
LSMU Podiplominių studijų centro dekanas prof. Juozas Kupčinskas atkreipė dėmesį, kad per paskutinius metus rezidentūros studijose Lietuvoje įdiegti pažangūs Vakarų šalių gydytojų rengimo principai. Mūsų šalis tapo viena pirmųjų valstybių Europoje, įdiegusių pakopinių kompetencijų modelį visose rezidentūros studijų programose, o studijų trukmė atitinka tarptautinius standartus.
„Dabar Lietuvai atėjo laikas žengti dar vieną žingsnį ir užtikrinti nemokamas studijas visiems gydytojams rezidentams“, – sakė prof. Juozas Kupčinskas.
Savo ruožtu VU Medicinos fakulteto podiplominių studijų prodekanas prof. Vytautas Kasiulevičius forume pažymėjo, kad švietimas, moksliniai tyrimai ir inovacijos yra labai svarbūs ne tik sveikatos apsaugos sektoriaus, bet ir visos šalies darniam vystymuisi, o medicinos universitetai labai prisideda prie šių tikslų įgyvendinimo.
„Gydytojų rengimas – vientisas gydytojo ugdymo kelias, prasidedantis ikidiplominėse medicinos studijose, besitęsiantis rezidentūroje ir net mokymosi visa gyvenimą veiklose. Universitetų ir universitetų ligoninių vaidmuo šiame procese yra fundamentalus, nes gydytojas rengiamas ateičiai, o klinikinė aplinka turi sudaryti sąlygas būsimam specialistui matyti technologinių ir organizacinių galimybių horizontą“, – kalbėjo prof. Vytautas Kasiulevičius.
Šaltinis: https://sc.bns.lt/view/item/483186
