Rugpjūčio mėnesį Lietuvos Respublikos Seimo narių grupė įregistravo pataisas Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamos viešos informacijos poveikio įstatymui papildant jį draudimu ikimokyklinio ir bendrojo ugdymo mokyklose nepilnamečiams asmenims be tėvų raštiško sutikimo skleisti bet kokią informaciją, susijusią su kita nei heteroseksualia orientacija, o Administracinių nusižengimų kodeksą papildyti nuostata, kad tokio pobūdžio informaciją reikėtų ne tik drausti, bet ir numatyti administracinę atsakomybę, užtraukiančią baudą nuo 100 iki 300 EUR, o už pakartotinius nusižengimus – 1000 EUR baudą už informacijos apie LGBTQ+ sklaidą mokyklose.
Šis siūlymas, anot teikėjų, neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijai, t. y., Europos žmogaus teisių konvencijai (EŽTK). Europos žmogaus teisių teismo didžioji kolegija 2023 metų sausio 23 dienos bylos Macatė prieš Lietuvą sprendime konstatuojama, kad Lietuva pažeidė Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos užtikrinamą teisę į saviraiškos laisvę.
Tarp dabartinių reiškinių, kurių vaizdavimas laikomas neigiamą poveikį nepilnamečiams darančia informacija yra smurto vaizdavimas, turto naikinimas, erotinio pobūdžio, prievartos, kitokių žalingų įpročių vaizdavimas ir informacija, kuria niekinamos šeimos vertybės, skatinama kitokia, negu Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse įtvirtinta, santuokos sudarymo ir šeimos kūrimo samprata.
Informacija apie žmogaus lytiškumą, jo tapatybę ir seksualinę orientaciją nedaro neigiamo poveikio nepilnamečiams ir neturėtų būti prilyginama žalingiems įpročiams, smurtui ir paranormaliems reiškiniams. Siūlymas bausti už informacijos apie LGBTQ+ sklaidą ikimokyklinio ir bendrojo ugdymo mokyklose yra tik dar vienas bandymas įpilti žibalo į kultūrinių karų laužą, kurių vienas iš frontų – žmogaus teisių ir saviraiškos laisvių, pamatinių demokratinių valstybių vertybių, ribojimas. Dažniausiai tokių siūlymų teikėjai teigia, kad tokiu reguliavimu yra siekiama ginti šeimas ir tradicines vertybes. Tvirtas ir nepalaužiamas nusiteikimas prieš LGBTQ+ bendruomenę dažnai palydimas iškalbinga tyla, kai kalbame apie realias priemones, skirtas užtikrinti šeimų gerovę, jaunų žmonių galimybes įsigyti būstą ir puoselėti tvarius ir pagarbius santykius tarpusavyje.
Svarbiau, be abejonės, kriminalizuoti informacijos sklaidą apie LGBTQ+ bendruomenę. Informacijos sklaidos kriminalizavimas interneto ir skaitmenos amžiuje – donkichotiškas užmojis, bet bent jau Don Kichoto ietis į malūnus nukreipta buvo garbingų, nors ir su tikrove sąsajų neturinčių, paskatų. Šiuo atveju, bandymai riboti lytiškumo ugdymo programų apimtį, sumanymai bausti dėl informacijos apie LGBTQ+ sklaidos, nepasižymi nei garbe, nei sąsaja su realybe, nei jokiomis praktinėmis ir materialinėmis priemonėmis nepadės dabartinėms ir dar būsimoms šeimoms.
Vietoje siūlymų kriminalizuoti informacijos apie LGBTQ+ , nesibaigiančių komentarų gijų apie neegzistuojančią LGBT propagandą (savaime tapusia propagandine kliše), kivirčų internete apie teisingą ir vienintelį tinkamą gyvenimo būdą šeimoje, pagalvokime apie žmones, kurie gyvena šalia. Vietoje etikečių pabandykime pamąstykime apie tai, kaip gyvena žmonės, turintys nuolat dvejoti, bijoti kalbėti apie savo tapatybę, apie savo partnerį. Taip jaučiasi žmonės, kurie žino, kad tiek didžiosios dalies visuomenės akyse, tiek remiantis įstatymu, LGBTQ+ žmogus prilyginamas kenksmingam ir žalingam reiškiniui. Reiškiniui, kuris gali daryti neigiamą įtaką vaikams. Vaikams, tarp kurių bus ir LGBTQ+ vaikų. Vaikų, kurie turi girdėti ir matyti užgauliojimus viešojoje erdvėje, mokykloje ir kartais net ir artimiausioje aplinkoje – šeimoje. Vietoje to, būtų daug prasmingiau ieškoti sprendimų ir priemonių, leisiančių LGBTQ+ jaunuoliams jaustis komfortabiliai ir saugiai savo artimoje aplinkoje ir viešojoje erdvėje. Priemonių, skirtų puoselėti mūsų gebėjimą
Lietuvos jaunimas yra laikomas laimingiausiu pasaulyje, bet LGBTQ+ jaunuoliai vis dar turi slapstytis, bijodami atskleisti savo tapatybę savo šeimos nariams, artimiesiems ir kitiems, kadangi nežinia, kokio atsako jie galėtų susilaukti. Stebint viešojoje erdvėje vyraujančią nuomonę, kai girdimas pyktis, pagieža, raginimai susidoroti ir netgi smurtauti, sunku pagalvoti, kaip jaučiasi jaunas žmogus, kuris yra LGBTQ+ bendruomenės narys. Ir ne tik jaunam žmogui, o visiems LGBTQ+ bendruomenės nariams tai tampa priežastimi jaustis atstumtais savo pačių bendrapiliečių ir valstybės.
Tikrovės neįmanoma ištrinti, cenzūruoti, kriminalizuoti – o tikrovė yra ta, kad LGBTQ+ asmenys yra visaverčiai Lietuvos Respublikos piliečiai, tik kol kas neturintys nei lygių teisių, nei pagarbos ar priėmimo. Žmonės, kurie ir taip nepagrįstai engiami dėl savo tapatybės, neturi susidurti su dar didesniu noru ištrinti ir pašalinti juos iš mūsų valstybės gyvenimo, ypač tada, kai jų lygiateisiškumas ir padėtis visuomenėje vis dar nėra savaime suprantama.
Ne bauginimai, draudimai, ne informacijos apie LGBTQ+ sklaidos kriminalizavimas, o nuoširdus rūpestis, kad visi žmonės galėtų būti suprasti ir Lietuvoje galėtų gyventi valstybėje, kuri suteikia visą informaciją ir priemones, kad galėtume geriau vienas kitą suprasti ir priimti, turėtų būti sprendimų priėmėjų įstatymų ir teisės aktų pamatas. Tradicinės šeimos puoselėjimas ir informacijos apie LGBTQ+ sklaida nėra nesuderinamos vertybės. Besirūpindami šeimų gerove tuo pat metu galime užtikrinti, kad LGBTQ+ bendruomenės nariai jaustųsi priimti, suprasti ir palaikomi – tą galima, net būtina mokyti ir mokykloje. Teigiantys kitaip, paprasčiausiai siekia sukelti kontroversiją ir gauti greito ir lengvo dėmesio demonizuojant LGBTQ+ bendruomenę, o ne rūpintis šeimų ar jaunų žmonių emocine gerove.
