Į Kauną jį atlydėjo Švedijos Karalystės ambasados nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius Lars Wahlund, antrasis sekretorius Robin Rinaldo, politikos apžvalgininkė ir verslo skatinimo koordinatorė Aušra Juozapaitytė bei Švedijos karalystės garbės konsulė dr. Jurgita Grigienė.
Svečiai susitiko su Universiteto rektoriumi prof. dr. Rimantu Benečiu, Medicinos akademijos kanclere prof. habil. dr. Daiva Rastenyte, prorektore mokslui prof. habil. dr. Vaiva Lesauskaite, prorektoriumi klinikinei medicinai, Kauno klinkų generaliniu direktoriumi prof. habil. dr. Renaldu Jurkevičiumi, Medicinos fakulteto dekanu prof. dr. Andriumi Macu ir Tarptautinių ryšių ir studijų centro prodekanu dr. Alvidu Šarlausku.
Susitikime pristatytos LSMU veiklos kryptys, stiprybės, struktūra. LSMU rektorius prof. Rimantas Benetis akcentavo Universiteto išskirtinumą: LSMU, specializuotas sveikatos mokslų universitetas – didžiausia su žmogaus ir gyvūnų sveikata ir gyvybe susijusių sričių aukštoji mokslo ir studijų institucija Lietuvoje.
Šimtametę istoriją turintis Universitetas šiandien – modernus, augantis, matomas tiek nacionaliniu, tiek ir tarptautiniu lygmenimis, įvertintas aukštomis pozicijomis tarptautiniuose ir nacionaliniuose reitinguose. LSMU – vienas žinomiausių šalies mokslo centrų, čia vykdomi aukšto tarptautinio lygio moksliniai tyrimai. Universitetą renkasi gabus jaunimas iš viso pasaulio: šiuo metu LSMU studijuoja per 1800 užsienio studentų iš 88 pasaulio šalių.
Vizito metu profesorius Johan Åqvist Universiteto bendruomenei taip pat skaitė paskaitą „How Enzymes Adapt to the Cold“.
„Bus labai įdomu išgirsti jūsų paskaitą, galbūt po jos atrasime galimų bendradarbiavimo krypčių“, – kalbėjo LSMU rektorius profesorius R. Benetis.
Paskaitoje, kuri sulaukė itin didelio studentų susidomėjimo, Johan Åqvist aptarė struktūrinius ir energetinius fermentų prisitaikymo prie šalčio principus, papasakojo, kaip kompiuterinės simuliacijos, pasitelkiant atomus, gali padėti nustatyti fermentų reakcijų greičio priklausomybę nuo temperatūros bei kokią naują informaciją tokie skaičiavimai gali atskleisti apie fermentų evoliuciją prie šalčio skirtingai prisitaikiusiose rūšyse.
„Prie šaltos aplinkos prisitaikiusių ektoterminių rūšių fermentai geba išlaikyti stebėtinai didelį katalizės greitį žemoje temperatūroje, kurioje įprastų fermentų aktyvumas smarkiai sumažėja. Šie prie šalčio prisitaikę fermentai pasižymi tam tikromis būdingomis ir universaliomis savybėmis, kurios atspindi, kaip jie optimizavosi vykstant evoliucijai“, – pasakojo prof. Johan Åqvist.
Paskaitos dalyviai domėjosi svečio profesiniais tikslais ir ateities siekiais, studentus ypač domino, kokios savybės reikalingos mokslininkui, siekiančiam Nobelio premijos.
„Sunku surasti receptą Nobelio premijai skirtingose mokslo srityse. Svarbiausia – geros idėjos. Labai dažnai didžiausi atradimai padaromi tiesiog atsitiktinai. Išradėjai nemėgsta garsiai apie tai kalbėti, bet, bent jau mano srityje, tik kelios Nobelio premijos atiteko didelėms tyrėjų grupėms. Labai dažnai jas gauna mažos mokslininkų grupės“, – samprotavo buvęs Nobelio premijos Chemijos komiteto narys.
Po paskaitos Universiteto bendruomenei prof. Johan Åqvist apsilankė LSMU Emanuelio Levino centre ir Lietuvos medicinos ir farmacijos istorijos muziejuje.
Šaltinis: https://sc.bns.lt/view/item/496114
