„Hanner“ praėjusią savaitę pristatė „Rent2Buy” programą, kuri leidžia įsigyti būstą žmonėms, neturintiems pradinio įnašo, kurio pagal Lietuvos banko parengtas atsakingo skolinimo(si) taisykles reikalauja visi bankai.
Taikome į tam tikrą rinkos segmentą, kuris šiuo metu yra visai neaktyvus, tai yra žmonės, kurie baigę universitetą nori gyventi ne su tėvais, – pasakojo A.Avulis.
Būsto ieškančiajam pirmiausia siūloma iki dvejų metų nuomotis naują butą Žvėryne, Bajoruose ar Ozo kvartale.
Tačiau nuomos pinigai nenueina veltui – jeigu nuomininkas vėliau nori tą būstą įsigyti, jam yra suteikiama pirmenybė tą padaryti, o nuomos įmokos yra įskaičiuojamos kaip pradinis įnašas, kurio reikalauja bankai.
Taigi, jeigu jūs norėtumėte įsigyti butą Ozo kvartale, kuris su pigiausia apdaila kainuotų 58 tūkst. eurų, pirmus dvejus metus kas mėnesį už nuomą mokėtumėte maždaug po 362 eurus.
Po dvejų metų iš banko reikėtų pasiskolinti apie 49 tūkst. eurų ir mėnesio įmoka tada jau priklausytų nuo banko keliamų sąlygų, paskolos trukmės ir pan.
Lietuvos bankas neleidžia bankams skolinti pinigų tiems klientams, kurie neturi sukaupę pradinio įnašo.
Pradinis įnašas – būtinas
„Lietuvos bankas Atsakingo skolinimo nuostatuose yra patvirtinęs dvi svarbias makroprudencinės politikos priemones: maksimalų 85 proc. įsigyjamo būsto kainos ir paskolos santykį ir maksimalų 40 proc. visų mėnesinių įmokų už paskolą ir pajamų santykį“, – 15min.lt sakė Simonas Krėpšta, Lietuvos banko Finansinio stabilumo departamento direktorius.
Pasak jo, pagrindinis šių priemonių tikslas yra riboti pernelyg spartų ir nesubalansuotą būsto kreditavimo augimą bei formuoti tiek atsakingo skolinimo, tiek atsakingo skolinimosi praktiką.
„Skaudi Lietuvos ir kitų valstybių patirtis ne kartą patvirtino, kad pernelyg spartus kredito augimas dažnai baigiasi reikšmingu nekilnojamojo turto rinkos ir net ekonomikos nuosmukiu“, – sakė jis.
Nustatant maksimalų 85 proc. įsigyjamo būsto ir paskolos santykį taip pat siekiama užtikrinti, kad dalis įsigyjamo būsto vertės būtų finansuojama nuosavomis asmens lėšomis.
Kredito įstaiga turi įsitikinti, kad bent 15 proc. įsigyjamo turto kainos būtų sumokėta nuosavais (ne skolintais) kredito gavėjo pinigais.
„Tai skatina besiskolinantį asmenį įvertinti, ar įsigyjamo būsto kaina ir kartu paskolos dydis jam nesukurs pernelyg didelės finansinės naštos. Taip pat šis reikalavimas bankui ir besiskolinančiam asmeniui formuoja tam tikrą rezervą, apsaugantį nuo galimo nekilnojamojo turto kainų kritimo. T.y. įsigyjamo turto reali vertė taptų mažesnė už paskolą tik tuomet, jei nekilnojamojo turto kainos kristų daugiau nei 15 proc.“, – kalbėjo Lietuvos banko atstovas.
Lietuvos bankas kol kas negali pasakyti, kad „Hanner“ pasiūlymas atitinka atsakingo skolinimo(si) nuostatas.
Šiuo atveju „Swedbank“ privalo užtikrinti, jog paskolos išdavimo metu minėti maksimalūs reikalavimai nebūtų pažeidžiami. Lietuvos bankas savo ruožtu atidžiai išnagrinės šį būsto finansavimo metodą ir įvertins jo atitikimą Atsakingo skolinimo nuostatams, – sakė S.Krėpšta.
„Kalbant apie žiniasklaidoje paskelbtą „Hanner“ ir „Swedbank“ būsto įsigijimo finansavimo schemą, norime pabrėžti, kad Lietuvos banko pagrindinis uždavinys yra užtikrinti, jog visi komerciniai bankai skolintų atsakingai ir laikytųsi galiojančių reikalavimų. Šiuo atveju „Swedbank“ privalo užtikrinti, jog paskolos išdavimo metu minėti maksimalūs reikalavimai nebūtų pažeidžiami.
Lietuvos bankas savo ruožtu atidžiai išnagrinės šį būsto finansavimo metodą ir įvertins jo atitikimą Atsakingo skolinimo nuostatams“, – sakė S.Krėpšta.
Tikslas – prisivilioti klientą
A.Avulis tokį būsto finansavimo būdą pasiūlė ne šiaip sau. Pasak jo, šiuo metu universitetą baigę žmonės beveik visai neperka naujų būstų, nes jie neturi pradiniam įnašui reikalingos sumos.
„Taikome į tam tikrą rinkos segmentą, kuris šiuo metu yra visai neaktyvus, tai yra žmonės, kurie baigę universitetą nori gyventi ne su tėvais. Jie dabar turi galimybę tik nuomotis būstą ir, jeigu jie nuomojasi, tai jiems sukaupti pradinį įnašą yra beveik neįmanoma. Tik labai tvirtos valios žmonės gali jį sukaupti per 10 metų“, – 15min.lt sakė A.Avulis.
Todėl „Rent2Buy” programa yra „Hanner“ būdas prisitraukti naują pirkėją.
„Žmonės dabar gali nuomotis būstą ir tuo pačiu kaupti pradinį įnašą. Mes sutinkame laukti ir tas pajamas, kurias gauname už nuomą, kaupti kaip pradinį įnašą. Manome, kad tai yra didelė rinkos dalis, kuri šiuo metu visiškai nedalyvauja rinkoje. Jie dalyvauja tik nuomodamiesi būstą ir įsigyti būstą gali tik tuo atveju, jeigu jiems padeda tėvai“, – sakė A.Avulis.
Jeigu visi po dvejų metų atsisakys pirkti būstą, tai bus visiškai mums nenaudinga, – sakė A.Avulis.
„Hanner“ suteikia galimybę ir nepirkti buto, jeigu po dvejų metų nuomos žmogus pakeitė nuomonę ir įsigyti būsto nebenori. Jeigu visi nuomininkai atsisakytų pirkti butą po nuomos, „Hanner“ patirtų nuostolių, tačiau A.Avulis tikisi, kad tokių bus tik apie 10 proc.
„Vertiname, kiek kainuoja naujas butas ir kiek kainuoja nenaujas. Tikimės, kad neturėsime nuostolių. 90 proc. turėtų vis dėlto pirkti būstą. Jeigu visi po dvejų metų atsisakys pirkti būstą, tai bus visiškai mums nenaudinga“, – sakė A.Avulis.
