Tarp dviejų didžiausių šalies upių stūksantis Kaunas yra nuo jų atkirstas šabakštynais ir plačiomis gatvėmis. Kauniečiai miesto centre prie upių prieina tik Santakos parke, Nemune plaukioja vos vienas kitas pramoginis laivas.
2004 m. Kauno valdžia su architektais pradėjo tartis, kaip panaudoti dykvietes Neries krante, Vilijampolėje, nuo kur atsiveria vaizdas į Kauno senamiestį, pilį, Santakos parką.
Suraikė sklypais
Pireš 10 metų daug kalbėta, kad Neries pakrantėje galėtų įsikurti kavinės, parkas, gyvenamieji namai, biurai, pramoginių laivų prieplaukos. Tačiau idėjų konkursai ir kalbos baigėsi tuo, kad pakrantė buvo suraikyta į grąžintinus savininkams sklypus ir palikta likimo valiai.
Tik 2012 m. įmonė „YIT Kausta“ viename iš sklypų ėmėsi kurti pakrantės apstatymo projektą. Kvartalo planą parengė projektavimo įmonė „Antra kryptis“, projekto architektas – Tomas Kriaučiūnas.
Planai šokiravo architektą
Vienas iš 2004 m. Neries krantinės apstatymo vizijos autorių, architektas Audrys Karalius neslėpė pasibaisėjimo investuotojų pasirinktais būdais pertvarkyti krantinę.
„Kelių šimtų metrų ilgio privataus Neries kranto ruožas priešais Santaką ir Kauno pilį suprojektuotas kaip primityviausias ir pigiausias betoninis upės bordiūras. Nebuvo nagrinėjami jokie architektūriniai klausimai, įskaitant kranto įrengimą ir pritaikymą miestiečių viešosioms funkcijoms, rekreacijai bei laivybai“, – stebėjosi A.Karalius.
Jis 15min.lt teigė, kad sumanymas statyti betono krantinę nepriartins miesto prie upės.
„Turėsime melioracinį griovį be jokios galimybės prieiti prie upės. Taip, viršuje galės pravažiuoti dviratininkai, praeiti pėstieji, bet tai bus tas pats brežnevinės architektūros pavyzdys, kuris darko Nemuno krantinę prie Karaliaus Mindaugo prospekto ir atkerta žmones nuo upės“, – įsitikinęs A.Karalius.
Stebisi dambos aukštumu
„YIT Kausta“ skelbia, kad dambos viršaus altitudė suprojektuota 28,10 m virš Baltijos jūros lygio arba daugiau nei 8 metrai virš vidutinio daugiamečio Neries upės vandens lygio. Jos įrengimui bus panaudotas gruntas, gautas valant Neries upės dugną. Gegužės mėnesį pradėtus dambos statybos darbus numatyta baigti iki 2015 m. pabaigos.
A.Karaliaus nuomone, miesto centre formuojama nuo potvynių sauganti 28,10 altitudės damba rodo 3 dalykus: šiuolaikinių urbanistinių potvynio valdymo priemonių neišmanymą, besaikį taupymą viešųjų interesų sąskaita ir perteklinę baimę, orientuojantis į kartą per 200 metų galintį įvykti potvynį iki 27,90 altitudės.
„Bus sukurtas precendentas kitų sklypų savininkams tokiu pat pigiu ir darkančiu miestą keliu vystyti savo projektus“, – baiminasi architektas.
A.Karalius taip pat mano, kad naujasis kvartalas atitvertas pylimu nuo upės, nebus patrauklus pirkėjams.
Architektas siūlo stabdyti statybas ir išpirkti iš savininkų sklypus visuomenės poreikiams. „Miesto valdžia turi pati įrengti krantinę, ją sutvarkyti, kad ji būtų patraukli ir prieinama miestiečiams ir tik po to ją atiduoti investuotojams, kurie toliau vystytų projektus negalėdami darkyti kranto“, – siūlo A.Karalius.
Investuotojai nustebinti architekto reakcijos
„Mums tai buvo akibrokštas. Architektas perlenkė lazdą ir pateikė daug neteisingų dalykų. Projekte numatytos ir viešosios erdvės“, – teigė bendrovės „YIT Kausta“ ryšių su visuomene vadovė Akvilė Varanauskienė.
Ji sakė, kad išsamus paaiškinimas ir atsakymas į A.Karaliaus argumentus bus pateiktas kitą savaitę. „Jame bus kitų architektų pastebėjimai“, – sakė A.Varanauskienė.
Patys sau keliame, sakyčiau, preciziškus reikalavimus, – pranešime teigė „YIT Kausta“ generalinis direktorius Kęstutis Vanagas.
Anksčiau pranešime spaudai „YIT Kausta“ teigė kelianti sau didelius reikalavimus.
„Nemuno ir Neries upių santakoje stovinti Kauno pilis – itin svarbus, didelius sentimentus visiems kauniečiams keliantis objektas, primenantis Kauno istoriją, jo klestėjimo laikotarpį. Taigi ir priešais ją iškilsiančiam kvartalui patys sau keliame, sakyčiau, preciziškus reikalavimus, – pranešime teigė „YIT Kausta“ generalinis direktorius Kęstutis Vanagas. – Šis projektas – bendras projektuotojų, urbanistų, statybos inžinierių, hidrologijos specialistų darbas, kurio planavimas truko keletą metų.“
Anot K.Vanago, tokio tipo namai prie upės Kaune statomi pirmą kartą, tačiau be Lietuvos mokslininkų ir specialistų rekomendacijų įmonė rėmėsi ir kolegų Suomijoje patirtimi.
