Skirtingų aukštų mąstymo ypatumai

Nuo to, kokiame aukšte gyvena žmogus, gali didele dalimi priklausyti ir tai, kaip jis vertina modernizaciją ir suvokia poreikį atnaujinti įvairias namo dalis. Nors paprastai modernizacijai pritaria dauguma namo gyventojų, pradėjus svarstyti investicijų planą, gali išryškėti skirtumai tarp paskutiniojo ir pirmojo aukšto gyventojų. Apie tai, kaip juos nugalėti ir sėkmingai pasitvirtinti investicijų planą – pokalbis su dviem modernizacijos procesą prižiūrinčiais ekspertais.
Šito neseniai modernizuoto daugiabučio Klaipėdoje gyventojai už šildymą moka mažiausiai.
Pirmo aukšto gyventojams namo stogas rūpi mažiausiai. / Aurelijos Kripaitės/15min.lt nuotr.

Nerūpestingiausi – viduriniai butai

Jei paklaustume pirmo aukšto gyventojų, ar jie labai nori investuoti į stogo šiltinimą, o paskutinio aukšto – ar verta šiltinti pirmo aukšto perdangą, sulauktume labai įdomių atsakymų. 

Vygantas Kamarauskas, „Šilutės šilumos tinklų“ direktoriaus pavaduotojas namų renovacijai, šypsodamasi pastebi, kad mažiausią modernizacijos poreikį neretai jaučia butų, neturinčių lauko sienų, gyventojai.

„Kai pradedame kalbėti apie šildymą, mažiausiai pokyčių visada reikia viduriniams butams, nes jie praktiškai gali gyventi be radiatorių, temperatūra bute niekada nebūna labai žema, nes juos „šildo“ kaimynai iš šonų. Todėl viduriniai butai neretai nori mažiausiai investuoti į šildymo sistemos pertvarką“, – pasakoja V. Kamarauskas.

„Tačiau lygiai taip pat, jei paklaustume pirmo aukšto gyventojų, ar jie labai nori investuoti į stogo šiltinimą, o paskutinio aukšto – ar verta šiltinti pirmo aukšto perdangą, sulauktume labai įdomių atsakymų.

Todėl kylant skirtingų aukštų gyventojų nepasitenkinimui, jog reikia investuoti į tai, kas „jų neliečia“, visada primenu – vadovaujantis tokia logika, modernizacijos išvis nebus. Pirmas aukštas sakys, kad nereikia stogo, paskutinis – kad nereikia pirmo aukšto perdangos šiltinimo, o viduriniai butai – kad ir visa šildymo sistemos modernizacija – visiškai nereikalinga“, – svarsto pašnekovas.

Atsiminti, kad namas – bendras

Vienas efektyviausių būdų nugalėti šiuos skirtumus, specialisto nuomone, yra modernizacijos sąlygų ir esmės paaiškinimas: „Atrodo, jog taip besiginčydami žmonės pamiršta, jog gyvena taip, kaip gyvena, o gyvena jie daugiabučiame name, ir modernizacijos projektas rengiamas visam namui, kaip vienetui, bendrai. Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programoje taip pat dalyvauja visas namas, kaip inžinerinis statinys. Visa tai paaiškinus, šiek tiek pajuokavus, problemų nebekyla.“

„Anykščių komunalinio ūkio“ projektų vadovas Alvydas Gervinskas pastebi, jog perskyra tarp pirmojo ir paskutiniojo aukšto mažėja. Kaip ir abejojančiųjų, kad prie stogo šiltinimo turi prisidėti visas namas.

„Anksčiau pasitaikydavo atvejų, kai tekdavo aiškinti, kodėl į stogą turi investuoti visi, taip pat ir pirmas aukštas. Dabar stogas tiek klausimų nebekelia, suvokta, kad tai bendras turtas. Tačiau klausimų vis dar kelia investicijos į priemones ir darbus rūsyje, jei tokie numatyti. Tačiau, manau, kad netrukus ir ši problema išnyks“, – vylėsi A. Gervinskas.

BETA-mazas
 

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Pasisemti ilgaamžiškumo – į SPA VILNIUS
Akiratyje – žiniasklaida: ką veiks žurnalistai, kai tekstus rašys „Chat GPT“?
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų