Vilnietė Renata į 15min.lt kreipėsi neslėpdama pasipiktinimo – ji buvusi šokiruota, kai gavo sąskaitą už būsto nuomą spalio mėnesį. Iki šiol už Vilniaus savivaldybei priklausantį mažą, nė 30 kv. m neturintį, butą viename Žirmūnų bendrabutyje reikėdavo mokėti vos 21 eurą, o dabar suma išaugo apie 250 proc. – iki 75 eurų.
„Buvome šokiruoti“
„Švelniai tariant, buvome šokiruoti. Gyvenamųjų patalpų nuoma beprotiškai pabrango. Konkrečiai mūsų atveju pabrangimas didžiulis – kaina šoktelėjo daugiau nei 200 proc.!“ – piktinosi moteris, kurios močiutė Žirmūnuose esančiame bendrabutyje, mažiau nei 30 kv. m bute gyvena jau nuo 1978 metų.
„Mūsų močiutė patyrė šoką, jai prasidėjo depresija. Butą močiutei skyrė dar sovietų valdžia 1978 metais. Nei Vilniaus valdžia šį būstą statė, nei rūpinasi juo, bet užkėlė nuomos kainą beveik kaip privatininkai. Bet jei išsinuomotume butą iš privataus asmens, tai jis būtų ir po remonto, ir su baldais, ir su skalbimo mašina, o mokėti tektų, gerai paieškojus, nedaug brangiau, nei dabar plėšia savivaldybė už gyvenimą vos ne lūšnyne kartu su tarakonais ir kaimynais pijokais“, – įtūžį liejo moteris.
Įspėjimus apie tai, kad kaina už nuomą augs, gyventojai buvo gavę, tiesa, paaiškinimo, kodėl taip nutiks, jie pasigedo.
Renata linkusi kaltinti Vilniaus merą Remigijų Šimašių, taip, anot jos, bandantį galutinai nuskurdinti pensininkus ir dirbančiuosius, dūstančius po mokesčių našta. Ir esą jau laikas į procesus įsikišti net prezidentei ir Seimui.
Pasikeitė skaičiavimo metodika
Tačiau, pasirodo, kalta čia ne Vilniaus miesto savivaldybė ir jos meras. Savivaldybė tik patvirtino naują savivaldybės, bendrabučių ir socialinio būstų nuomos įkainių skaičiavimo metodiką, kuri rėmėsi Vyriausybės nutarimu, labai tiksliai apibrėžiančiu nuomos skaičiavimo tvarką.
„Anksčiau savivaldybės galėjo pačios nustatyti įkainius ir juos taikyti. Vyriausybės nutarimas nustatė metodiką – pagal statybos metus, naudotas medžiagas (medinukas, mūrinis namas ir pan.), pagal tai savivaldybės pakoregavo savo metodikas.
Kitas dalykas – savivaldybės formuoja tam tikrą politiką, pagal kurią savivaldybės būsto, kuriame žmonės gyvena daug metų ir jų turtas bei pajamos nėra tikrinamos, nuomos sutartys yra neterminuotos ir jų negalima nutraukti, kategorijai taikomas diferencijuotas nuomos mokesčio tarifas. Kuo geresnėje miesto vietoje, pvz., Senamiestyje, gyveni, tuo tas rinkos koeficientas didesnis“, – pokyčius aiškino Vilniaus vicemeras Gintautas Paluckas.
Kuo geresnėje miesto vietoje, pvz., Senamiestyje, gyveni, tuo tas rinkos koeficientas didesnis, – sakė G.Paluckas.
Tokiu būdu formuojamos tam tikros žirklės – brangiausiuose miesto rajonuose mokestis didėja, priartėja prie realios rinkos kainos, o pakraščiuose būsto nuomos įkainiai yra mažesni. Kainų skirtumas gali būti, pasak G.Palucko, iki trijų kartų.
Gyvenantieji savivaldybės būstuose vilniečiai gali tuos butus ir privatizuoti, nes jų gyventojams taikomos šiokios tokios lengvatos.
Renatos močiutė buto iki šiol neprivatizavo, pasak moters, tiesiog išsigando besikeičiančios valdžios ir kitų pokyčių.
Iš viso Vilniaus miesto savivaldybė turi apie 2,5 tūkst. savivaldybės butų, kurie teoriškai priklauso miestui, bet praktiškai ne, kadangi savivaldybė negali nutraukti su tų butų gyventojais sutarčių ar jų peržiūrėti.
