Žiemos sezonu dažniau plinta sezoninės ligos, tokios kaip peršalimai, gripas ir kitos kvėpavimo takų infekcijos. Šių metų pradžioje Lietuvoje sergamumo rodiklis, apimantis šias ligas, pasiekė 1136,9 atvejo 100 tūkst. gyventojų – tai žymus padidėjimas, palyginti su šiltesniais metų mėnesiais. Tokie šuoliai būdingi žiemos mėnesiams, kai sąlygos virusams plisti itin palankios. Dėl to verslams kyla rimtų iššūkių: sergančių darbuotojų skaičius ženkliai išauga, o darbo jėgos trūkumas gali sutrikdyti įmonės veiklą ir sukelti darbo krūvio disbalansą.
Šiemet Lietuvoje jau išduota 255 tūkst. nedarbingumo pažymėjimų, o kasdien jų registruojama apie 15 tūkst. Palyginimui, pernai lapkritį ir gruodį iš viso išduota 214 tūkst. nedarbingumo pažymėjimų. Dažniausia nedarbingumo priežastis – ūminės viršutinių kvėpavimo takų infekcijos, kurios sudaro trečdalį visų ligos atvejų šaltuoju metų laiku.
Pasak laikinų darbuotojų platformos „Workis“ vadovo Jurgio Kovo, žiemos sezonu smarkiai išaugantis darbuotojų sergamumas verslui kelia didelių sunkumų. Laikinai susirgusius kolegas pavaduojantys darbuotojai neretai susiduria su padidintu stresu, emociniu išsekimu, o užsitęsęs per didelis krūvis gali lemti motyvacijos stoką bei sumažėjusią darbo kokybę.
„Kai komandos nariai yra priversti perimti kolegų užduotis, auga klaidų tikimybė, mažėja procesų efektyvumas, o įmonės veiklos tempas gali gerokai sulėtėti“, – teigia J.Kovas. Jo teigimu, anksčiau atliktas „Workis“ tyrimas parodė, kad per didelis darbo krūvis yra viena iš penkių pagrindinių priežasčių, kodėl darbuotojai nusprendžia palikti savo darbovietę. – Darbuotojų kaita reiškia papildomas išlaidas naujų darbuotojų paieškai, jų apmokymui bei integracijai, o tai gali brangiai kainuoti verslui tiek laiko, tiek finansinių resursų prasme“, – priduria ekspertas.
Ilgainiui dažnas darbuotojų trūkumas gali turėti ilgalaikių pasekmių – stringant veiklos procesams tampa sudėtingiau laiku įgyvendinti strateginius planus, išlaikyti aukštą paslaugų ar produktų kokybę bei vykdyti įsipareigojimus klientams.
Prevencija ir planavimas – raktas į sklandų darbą žiemą
Prevencinės priemonės ir efektyvus darbo paskirstymas – pagrindiniai veiksniai, padedantys išlaikyti stabilų darbą žiemą užklumpančių ligų metu.
Pasak J.Kovo, sezoninių ligų prevencija – svarbiausia priemonė, siekiant užtikrinti nepertraukiamą darbo procesą. Patalpų vėdinimas, paviršių dezinfekcija, darbuotojų higienos skatinimas bei skiepų kompensavimas gali reikšmingai sumažinti sergamumą. Jis taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad svarbu rūpintis darbuotojų imunitetu – skatinti sveiką gyvenseną, užtikrinti sveikus užkandžius poilsio zonose ir sudaryti galimybes fiziniam aktyvumui.
J.Kovo teigimu, taip pat svarbu aiškiai nustatyti prioritetus ir optimizuoti procesus – esamus resursus paskirstyti taip, kad svarbiausios užduotys būtų atliktos pirmiausia. Jei įmanoma, tam tikras funkcijas galima automatizuoti, taip sumažinant krūvį darbuotojams.
Ne mažiau svarbi ir darbuotojų gerovė. „Reikia užtikrinti, kad padidėjęs krūvis neužsitęstų per ilgai, stebėti, jog komanda neperdegtų, suteikti emocinį palaikymą bei įvertinti darbuotojų pastangas. Taip pat svarbu skatinti aiškią vidinę komunikaciją, kuri padeda darbuotojams suprasti prevencijos svarbą ir jaustis saugiai darbo vietoje“, – teigia ekspertas.
Ekspertas įsitikinęs, kad tinkamai pasiruošus ir įgyvendinus šiuos sprendimus, galima ne tik išvengti darbo sutrikimų, bet ir sustiprinti komandos motyvaciją bei lojalumą.
Laikinieji darbuotojai – išeitis verslui, kai trūksta rankų
Pasak J.Kovo, laikinieji darbuotojai yra efektyvus būdas užtikrinti verslo veiklos tęstinumą, ypač sezoniškumo ar darbuotojų ligų laikotarpiais. „Trumpalaikiai darbuotojai padeda palaikyti verslo balansą ir užtikrina, kad darbai būtų atlikti laiku. Tai leidžia verslui išvengti nesklandumų ir nuostolių bei užtikrina, kad darbas nesustotų“, – pabrėžia jis.
Eksperto teigimu, laikinųjų darbuotojų poreikis dažniausiai kyla žemesnės kvalifikacijos pozicijose, kur pagrindiniai įgūdžiai yra standartizuoti ir gali būti greitai įgyjami. „Tai ypač aktualu prekybos, gamybos ar logistikos sektoriuose, kur darbuotojai gali lengvai įsilieti į darbo procesą ir perimti užduotis. Tokių pozicijų darbo pobūdis leidžia greitai pakeisti susirgusius kolegas, nes reikalingi įgūdžiai dažnai būna panašūs ir aiškiai apibrėžti, priešingai nei biuro darbo vietose, kur kvalifikacija ir žinios gali labai skirtis“, – pažymi jis.
Svarbiausia, kad laikini darbuotojai būtų efektyviai apmokomi, o jų integracija į darbo procesus vyktų kuo sklandžiau. „Žemesnės kvalifikacijos pareigose aiškiai apibrėžtos užduotys, iškomunikuoti lūkesčiai bei standartizuoti procesai leidžia greitai įtraukti naujus žmones į darbą be ilgo adaptacijos laikotarpio. Tai padeda užtikrinti sklandžą įmonės veiklą net ir laikinai netekus dalies komandos“, – sako J.Kovas.
Anot jo, laikinųjų darbuotojų samdymas padeda išvengti pagrindinės komandos perdegimo. „Įmonės gali diegti lanksčias darbo strategijas, kai laikini darbuotojai dirba kartu su pagrindine komanda. Tai leidžia nuolatiniams darbuotojams išlaikyti produktyvumą be per didelio krūvio. Tokiu būdu laikini darbuotojai tampa ne tik pavienių funkcijų vykdytojais, bet ir svarbiu komandos palaikymo mechanizmu“, – aiškina jis.
Laikinųjų darbuotojų samdymo laikotarpis priklauso nuo įmonės veiklos specifikos ir darbo krŭvio svyravimų. „Jei įmonė veikia sezoniškai, pavyzdžiui, prekybos ar logistikos sektoriuose, kur žiemą darbo apimtys išauga, o dėl ligų sumažėja darbuotojų, laikinųjų darbuotojų samdymas visai žiemos sezonui gali būti strategiškai naudingas sprendimas. Jie ne tik kompensuoja darbuotojų ligos atvejus, bet ir užtikrina sklandų darbą per didžiausias darbų apimtis“, – apibendrina J.Kovas.
