Kaip teigia panašias tendencijas Lietuvoje įžvelgiantys „Telia“ atstovai, tokie jaunosios kartos ypatumai ne tik transformuos tradicinę organizacijų hierarchiją, bet ir permąstys pačią vadovo sampratą.
„Pastaraisiais metais samdydami naujus darbuotojus stebime požiūrio į karjerą lūžį. Z kartos specialistai siekia visuomenei naudingo darbo, asmeninio tobulėjimo ir galimybės dirbti autonomiškai, o ne vadovauti kitiems ar kopti karjeros laiptais. Ši tendencija greičiausiai atspindi gilesnį vertybių pokytį, kur karjeros sėkmė matuojama ne užimamomis pareigomis, o asmeniniu pasitenkinimo ir prasmės pojūčiu. Tai organizacijas neišvengiamai verčia vadovavimo vertikalę keisti komandiniu darbu ir darbuotojams sudaryti horizontalaus tobulėjimo galimybes“, – prognozuoja „Telia“ žmogiškųjų išteklių vadovas Ramūnas Bagdonas.
Nauji karjeros keliai vietoje tradicinio vadovavimo
Z karta į karjerą žvelgia iš visai kitos perspektyvos nei jų tėvai. Anot „Robert Walters“, du trečdaliai jaunosios kartos profesionalų daug mieliau renkasi individualų tobulėjimo kelią vietoje vadovavimo kitiems. Šis požiūris atsispindi ir jų karjeros prioritetuose – jaunieji specialistai teikia pirmenybę lankstiems darbo modeliams ir autonomijai, o vadovaujančių pareigų suteikiamas statusas bei atsakomybė jiems yra tik nereikalinga našta.
Jaunieji specialistai mano, kad vidurinės grandies vadovo pareigos kelia pernelyg daug streso, kuris tiesiogiai neatsispindi gaunamame atlygyje. Dalį jaunųjų profesionalų taip pat neramina baimė, jog ši pozicija apribos jų sprendimo priėmimo galimybes bei sutrikdys jų darbo ir laisvalaikio pusiausvyrą. Šios „Robert Walters“ įžvalgos tik patvirtina, kad darbo rinkos naujokai karjeros pasirinkimus pirmiausia vertina per asmeninės gerovės prizmę.
Toks jaunimo požiūris išryškina kartų skirtumus. Net 63 proc. dirbančiųjų mano, kad vyresnės kartos atstovai vidurinės grandies vadovų pareigas vertina kur kas labiau, nei jaunieji kolegos. Ir tai nesunku paaiškinti – vyresnioji karta užaugo organizacinėje kultūroje, kur karjeros sėkmė buvo neatsiejamai susijusi su kopimo hierarchijos laiptais principu ir ilgamečiu lojalumu vienai organizacijai.
„Darbuotojo vertė šiandien nebegali būti matuojama pagal jo vietą valdžios piramidėje. Todėl savo organizacijoje esame sukūrę lanksčius karjeros modelius, kur specializacija ir ekspertinės žinios vertinamos ne mažiau, nei vadovaujanti pozicija. Tokios programos, kaip „AI Academy“, leidžia plėsti technologijų kompetencijas, o galimybė save išbandyti alternatyviose pozicijose leidžia tobulėti kaip profesionalui be būtinybės vadovauti kitiems. Pastebime, kad jaunieji specialistai vis dažniau renkasi būtent tokias horizontalias karjeros trajektorijas“, – atskleidžia R.Bagdonas.
Hierarchiją į šalį stumia komandinis darbas
Vos septintadalis Z kartos atstovų mano, jog įprasta hierarchinė struktūra vis dar atitinka šiandienos darbo aplinkos poreikius. Tuo metu net 30 proc. jų pirmenybę teiktų komandinio darbo principais grįstai organizacinei struktūrai. Šis pokytis atspindi fundamentalų darbo kultūros virsmą, kur vertikalią hierarchiją keičia bendradarbiavimu grįsti modeliai.
Vis daugiau įvairaus amžiaus profesionalų, įskaitant vyresniuosius, nusivilia daugiasluoksnėmis vadovavimo struktūromis, kurios tarp eilinių darbuotojų ir vadovų dažnai kuria „mes prieš juos“ atmosferą. Šį susipriešinimą bandoma naikinti diegiant darbo kultūrą, kurioje sprendimų priėmimas vyksta komandos lygmenyje, o ne vadovų kabinetuose.
Be to, Z kartos darbuotojai itin vertina autonomiją ir pasitikėjimu grįstą darbo aplinką. Jie ieško organizacijų, kuriose galėtų dirbti savarankiškai, prisiimti atsakomybę už savo veiklas ir aktyviai dalyvauti jų valdymo procesuose. Pasak „Telia“ atstovo, projektinio darbo modeliai, decentralizuotos komandos ir lankstus požiūris į darbo organizavimą atitinka šiuos poreikius kur kas geriau nei tradicinė vadovavimo grandinė su daugeliu vadovų lygmenų.
Organizacijos pačios renkasi „nevadovystę“
Nors jauni profesionalai skeptiškai vertina vidurinės grandies vadovų pozicijas, 9 iš 10 darbdavių vis dar mano, kad šie vadovai atlieka esminį vaidmenį jų organizacijose. Šis atotrūkis tarp darbuotojų lūkesčių ir organizacijų poreikių kelia rimtą iššūkį – kaip transformuoti vadovavimo roles, kad jos taptų patrauklesnės naujajai kartai. Pažangios organizacijos jau pradeda permąstyti vadovavimo principus, kad išvengtų talentų stygiaus ateityje.
Vienas ryškiausių pokyčių – vadovo sampratos transformacija. Organizacijos vis dažniau pačios inicijuoja „nevadovystės“ kultūrą, kurioje vadovai veikia kaip įgalintojai, mentoriai ir pagalbininkai, o ne kontrolieriai. Šioje sistemoje vadovai padeda komandai pasiekti tikslus, šalindami kliūtis ir sukurdami sąlygas kiekvienam komandos nariui atsiskleisti. Toks vadovavimo modelis labiau atitinka Z kartos vertybes ir gali padėti pritraukti talentus net į vadovaujančias pozicijas.
Kad jaunoji karta turėtų galimybę išbandyti vadovavimo kompetencijas dar ankstyvoje karjeros stadijoje, „Telia“ vykdo „Future Leaders“ programą. Ji taikoma dvejuose didžiausiuose bendrovės padaliniuose – klientų aptarnavimo ir technologijų – ir jau duoda pirmuosius rezultatus. Programos metu darbuotojai skatinami imtis atsakomybės, savarankiškai spręsti iššūkius ir ugdyti lyderystės įgūdžius be griežtų hierarchinių rėmų. Tuo pat metu vadovams suteikiamos mentorystės galimybės – jie skatinami būti ne formaliais vadovais, o įkvėpėjais, leidžiančiais darbuotojams savarankiškai realizuoti savo idėjas ir įgyvendinti projektus.
„Nemažiau svarbu sudaryti sąlygas ne tik profesiniam, bet ir asmeniniam augimui, kad būtų užtikrintas sveikas darbo ir asmeninio gyvenimo balansas. Mūsų darbuotojai gali įsitraukti į socialines ir aplinkosaugos iniciatyvas, tokias kaip grįžimo į darbo rinką mokymai žmonėms su negalia, „Women Go Tech“ mentorystė ar darbuotojų vedamos saugaus interneto paskaitos moksleiviams ir senjorams.
Šios iniciatyvos sukuria pridėtinę prasmę darbui ir leidžia darbuotojams realizuoti save platesnėje perspektyvoje, nei vien tik profesinė karjera. Matome, kad toks požiūris į darbą ir karjerą rezonuoja su Z kartos darbuotojais, kurie ieško ne tik asmeninio augimo, bet ir galimybės prisidėti prie pozityvių pokyčių visuomenėje,“ – reziumuoja „Telia“ atstovas.
