Dinamiškoje darbo rinkoje, kur sparčiai keičiasi darbuotojų lūkesčiai, žemesnės kvalifikacijos darbuotojų karjeros tikslai tampa vis aktualesni darbdaviams. Remiantis tyrimu, pastaraisiais metais pasaulyje mažai kvalifikuotose profesijose dirbančių darbuotojų skaičius sudarė beveik 50 proc. Ši darbuotojų grupė atlieka itin svarbų vaidmenį darbo rinkoje, tačiau neretai jos poreikiai lieka nuošalyje, o dėmesys sutelkiamas į aukštos kvalifikacijos specialistus. Todėl darbdaviams tampa itin svarbu ne tik geriau suprasti šios grupės lūkesčius ir iššūkius, bet ir užtikrinti jų karjeros galimybes.
Naujausias laikino įdarbinimo platformos „Workis“ tyrimas, kuriame dalyvavo 594 respondentai, parodė, kad daugiau nei 70 proc. šios darbuotojų grupės atstovų pagrindiniu karjeros rodikliu laiko didesnį atlyginimą. Kaip įprasta tokiose apklausose, atlyginimas užima pirmąją vietą, tačiau verta atkreipti dėmesį į tai, kad žemesnės kvalifikacijos darbuotojai karjerą dažniausiai suvokia ne per pareigų kilimą, bet per finansinį stabilumą ir kitus veiksnius.
Pasak įmonės vadovo Jurgio Kovo, didesnis atlyginimas patenkina bazinius poreikius, suteikia stabilumo jausmą ir dažnai reiškia darbuotojo vertės pripažinimą. Tai ypač svarbu ekonominių krizių, geopolitinių rizikų ar infliacijos kontekste, kai žmonės siekia apsaugoti save ir savo artimuosius.
„Atlyginimas yra vienas iš pagrindinių rodiklių, užtikrinančių finansinį saugumą ir gyvenimo kokybę. Šiuolaikinėje visuomenėje jis ne tik leidžia patenkinti bazinius poreikius, tokius kaip maistas, būstas ir sveikatos priežiūra, bet ir suteikia galimybę mėgautis patogesniu gyvenimu už darbo ribų – kelionėmis, laisvalaikio pramogomis ar asmeniniu tobulėjimu. Todėl atlyginimas tampa simboliu, kuris atspindi darbuotojo galimybę ne tik išgyventi, bet ir gyventi pilnavertį gyvenimą“, – pabrėžia ekspertas.
Galimybė tobulėti – vienas pagrindinių darbuotojų siekių
Vis dėlto, anot eksperto, būtų klaidinga manyti, kad šiai darbuotojų grupei rūpi tik atlyginimas. Antroje vietoje sėkmingos karjeros supratime atsiranda galimybė įgyti naujų įgūdžių ar kvalifikacijų.
„Tai rodo, kad šie darbuotojai ne tik siekia trumpalaikės finansinės naudos, bet ir orientuojasi į ilgalaikę perspektyvą. Nauji įgūdžiai dažnai siejasi su galimybe vėliau siekti geresnių darbo sąlygų ar aukštesnio atlyginimo, todėl tai tampa natūralia investicija į savo ateitį. Kaip rodo tyrimo rezultatai, galimybė mokytis ir tobulėti taip pat glaudžiai koreliuoja su darbuotojų pasitenkinimu darbu“, – pastebi J.Kovas.
Ekspertas priduria, kad šiai darbuotojų grupei darbas nėra gyvenimo centras. „Tai priemonė užtikrinti stabilias pajamas ir gyventi visavertį gyvenimą už darbo ribų. Darbuotojai savirealizaciją atranda mėgstamose veiklose, rūpinimusi artimaisiais ar užsiimant visuomenine veikla“, – aiškina J.Kovas.
Dėl to, kita sėkmingos karjeros sudedamoji dalis šiai darbuotojų grupei yra geresnės darbo sąlygos – darbo ir poilsio balansas, saugumas, subalansuotas darbo krūvis ir kt. Šis kriterijus ypač išryškėja iki 35 metų amžiaus grupėse. Tuo tarpu vyresnių amžiaus grupių atstovai labiau linkę sėkmingos karjeros požymiu laikyti pripažinimą ar pagarbą darbe.
Nors žemesnės kvalifikacijos darbuotojai dažnai siekia realistiškų tikslų, ekspertas atkreipia darbdavių dėmesį, kad svarbu suprasti jų poreikius ir pasiūlyti jiems patrauklius sprendimus, kurie vėliau padės ne tik lengviau pritraukti darbuotojus, bet ir juos išlaikyti, taip sumažinant darbuotojų kaitą organizacijoje.
Darbdaviams rekomenduojama nepamiršti ir palankių darbo sąlygų, tokių kaip saugios ir švarios darbo aplinkos, užtikrintumo, kadangi tai yra ne mažiau svarbu nei darbo vietos stabilumas ar subalansuotas darbo grafikas.
Kodėl kilimas karjeros laiptais lieka nuošalyje?
Kalbant apie aukštesnes pareigas, J.Kovo teigimu, jos žemesnės kvalifikacijos darbuotojams dažnai asocijuojasi su didesne atsakomybe, kuri gali trukdyti išlaikyti šiai darbuotojų grupei taip svarbų darbo ir asmeninio gyvenimo balansą bei žemą streso lygį darbe. Dėl to, pirmenybę teikia stabilumui bei geroms darbo sąlygoms. Tyrimai rodo, kad vadovaujančias pozicijas užimantys darbuotojai patiria daugiau streso ir kitų neigiamų emocijų darbe.
J.Kovas priduria, kad socialinė nir ekonominė aplinka dažnai formuoja žemesnės kvalifikacijos darbuotojų požiūrį į karjerą. „Pasitaiko, kad įvairūs barjerai gali kelti jausmą, jog aukštesnės pareigos nėra pasiekiamos dėl kvalifikacijos ar įgūdžių stokos, tam tikrą vaidmenį gali lemti ir nepakankamas pasitikėjimas savo jėgomis.
Dėl šios priežasties žemesnės kvalifikacijos darbuotojai dažniausiai siekia tikslų, kurie atrodo realistiški ir pasiekiami, tokių kaip geresnės darbo sąlygos ar aukštesnis atlyginimas. Todėl darbdaviams būtina ne tik suprasti šiuos poreikius, bet ir tinkamai juos atliepti“, – pažymi jis.
J.Kovas atkreipia dėmesį, kad darbuotojų karjeros lūkesčiai labai priklauso nuo jų kvalifikacijos lygio. Kalbant apie aukštesnės kvalifikacijos specialistus, jų karjeros sėkmė dažniausiai siejama ne tik su atlyginimo didinimu, bet ir su didesnėmis atsakomybėmis, savarankiškumu priimant sprendimus bei profesiniu pripažinimu.
„Jiems itin svarbi galimybė prisidėti prie svarbių projektų, įgyvendinti savo idėjas ir tapti srities ekspertais. Tokių darbuotojų požiūris į atlyginimą dažnai yra kaip organizacijos įvertinimas už jų indėlį. Vis dėlto, tai nėra vienintelis veiksnys, lemiantis karjeros sėkmę. Svarbesni yra ilgalaikės karjeros perspektyvos, savirealizacija ir galimybė daryti įtaką reikšmingiems pokyčiams“, – pasakoja ekspertas.