Nuo pirmųjų elektromobilių atsiradimo šalyje iki šių dienų viso Lietuvoje registruoti daugiau kaip 16 tūkst. grynųjų elektromobilių. Panašu, kad ateityje šis skaičius augs geometrine progresija. Plačiau apie dabarties situaciją ir numatomus ateities pokyčius papasakojo Eimantas Balta, „Ignitis“ elektrinio mobilumo departamento vadovas. Šios bendrovės krovimo stotelių tinklas ir programėlė vadinasi „Ignitis ON“. Tinklas sudaro ketvirtadalį visos krovimo rinkos šalyje.
Sudėtingiausias uždavinys – užtikrinti galią
Jei kalbėtume skaičiais, vien minėto tinklo įkrovimo prieigose įkrauta elektros energija klientai nuvažiavo apytiksliai 20 mln. kilometrų. Jei lygintume su vidaus degimo varikliais, galima sakyti, kad šiais metais šių krovimo stotelių klientai CO2 kiekį sumažino 2,5 tūkst. tonų. Viso bendrovės tinkle per šiuos metus atlikta 217 tūkst. įkrovimo sesijų. Daugiausia jų būta lapkričio mėnesį.
– Gal yra kokių paskaičiavimų: koks yra optimalus bendras realus krovimo stotelių poreikis Lietuvoje? Ar būtų galima apibūdinti numatomą elektromobilių gausėjimą?
– Kaip skelbiama nacionaliniuose elektromobilių įkrovimo infrastruktūros plėtros planuose, iki 2030 m. Lietuvoje turi būti įrengta 60 tūkst. elektromobilių įkrovimo prieigų, iš kurių 6 tūkst. viešosios arba pusiau viešosios elektromobilių įkrovimo prieigos.
Šalia valstybinės reikšmės kelių iki 2025 m. pagal poreikį turėtų būti įrengta apie 200, iki 2030 m. apie 1 tūkst. viešųjų elektromobilių įkrovimo prieigų.
Šiandien užimame apie ketvirtadalį elektromobilių įkrovimo rinkos, turėdama beveik 1000 įkrovimo prieigų visoje Lietuvoje, dar beveik kelis šimtus kitose Baltijos šalyse. Mūsų dėmesys skiriamas greito ir itin įkrovimo prieigų plėtrai Baltijos šalyse bei įkrovimo parkų vystymui.
– Yra įvairių galingumų stotelės. Kur Lietuvoje reikia galingiausio krovimo? Ar kreipiamas papildomas dėmesys atokesniems rajonams?
– Magistraliniai ir pagrindiniai šalies keliai turėtų nestokoti galingiausių – itin greito įkrovimo prieigų, kad būtų patogu keliauti, negaištant laiko įkraunant elektromobilio bateriją. Greito įkrovimo prieigos reikalingos turistų lankomose vietose, kurortuose, tranzitiniuose miestuose, prie prekybos centrų ir laisvalaikio vietų.
Iš esmės, lėto įkrovimo prieigos patogios gyvenamuosiuose rajonuose, prie biurų, kur patogu palikti įsikrauti elektromobilį ilgesniam laikui. Visur kitur dėmesys greito įkrovimo prieigoms, kuriose elektromobilio bateriją galima įkrauti per maždaug 20 minučių.
Mes siekiame būti ten, kur patogu elektromobilių vairuotojams, kur jiems pakeliui. Tad tiek Joniškyje, tiek Biržuose veikia ne tik mūsų įkrovimo prieigos. Įsikrauti elektromobilį mūsų tinkle galima visoje Lietuvoje – nuo Zarasų iki Nidos, nuo Druskininkų iki Pasvalio. Ne tik Lietuvoje, taip pat Latvijoje ir netrukus Estijoje.
Reikia pripažinti, ko gero pats sudėtingiausias uždavinys plėtojant stotelių tinklą yra užtikrinti reikiamą krovimo galią. Tai padaryti tikrai nėra paprasta.
Planuose – per 10 stotelių parkų!
Kokia ateitis mūsų visų laukia persėdus į elektromobilius? Pašnekovas minėjo, kad pasaulio ateitis tikrai bus tylesnė ir švaresnė. Taip pat akcentavo, kad ta tyla ir švara bet kokiu atveju bus ekonomiškesnė už vidaus degimo varikliais varomą transportą – net jei itin galingo krovimo stotelėje kilovatvalandė kainuos gerokai brangiau. Elektromobilumas tiesiog yra naujas pasirinktas kelias.
– Žinome, kad pakrauti automobilį namuose ir dar naktiniu tarifu yra gerokai pigiau, tačiau tai užtrunka ilgiau. Stotelėse šis procesas skaičiuojamas dešimtimis minučių. Kiek dabar apytiksliai kainuoja pasikrauti elektromobilį viešoje įkrovimo stotelėje? Ar rinka juda ta linkme, kad krovimas būtų kuo pigesnis?
– Panašu, kad ne įkrovimo kilovatvalandės kaina yra svarbiausias dalykas, kuomet pasirenkamas elektromobilumo kelias. Vairuotojai, nusprendę persėsti į elektromobilį, jį renkasi dėl patogumo ir malonumo vairuoti, dėl galimybės prisidėti prie švaresnės, tylesnės aplinkos. Be to, elektromobilio eksploataciniai kaštai gerokai mažesni.
Kilovatvalandės kaina priklauso nuo įkrovimo prieigos galingumo. Pavyzdžiui, mūsų tinkle greito įkrovimo stotelėje, kurios galia 45–149 kW, kaina yra 0,38 Eur/kWh, itin greitas įkrovimas, kai stotelės galia nuo 150 kW, įkrovimas kainuoja 0,45 Eur/kWh.
– Kokios svarbiausios ateities perspektyvos? Minite įkrovimo stoteles ir sunkiajam transportui – ar pastebimas toks poreikis?
– Jau ne pirmi metai pastebime kaip mūsų tinkle įsikrauna sunkusis transportas. Daugiausia sunkvežimiai. Populiariausia tokiam transportui buvo Klaipėdoje veikianti 150 kW įkrovimo stotelė, dabar turime klientą „Heidelberg Materials Lietuva Betonas“, kuris naudojasi įkrovimo paslauga elektriniam betonvežiui įkrauti. Kaip greitai atsiranda poreikis, kai kuriamos patogios sąlygos!
Šiai dienai turime numatę per 10 vietų Baltijos šalių miestuose ir prie pagrindinių magistralinių kelių. Ten bus elektromobilių įkrovimo parkai. Dauguma parkų bus pritaikyti ir sunkiajam elektriniam transportui. Tikimės, kad iki kitų metų pabaigos pirmasis toks elektrinio transporto įkrovimo parkas jau bus atidarytas.
Ne veltui paminėjau elektromobilių įkrovimo parkus. Vienas toks – greito elektromobilių įkrovimo parkas atidarytas 2024 m. gegužės pabaigoje Palangoje. Jis įrengtas per rekordiškai trumpą laiką – 9 mėnesius, tačiau puikuojasi užimdamas populiariausios įkrovimo lokacijos poziciją. Jame įkrauta daugiausiai kilovatvalandžių iš visų mūsų įkrovimo vietų.
