Rašytos ir nerašytos taisyklės
Rašytų taisyklių nėra daug. Kiekvienas vairuotojas jas mato krovimo stotelėje. Stotelės savininkas gali nurodyti, kiek laiko galima krauti. Pavyzdžiui, vieno prekybos centro stotelėse dažniausiai nurodoma, kad čia stovėti ir krautis galima ne ilgiau kaip pusvalandį.
Viena iš nerašytų taisyklių – jei jau automobilis pakrautas iki 80 procentų, tuomet kitas žmogus turi teisę ištraukti krovimo laidą ir pajungti savo automobilį.
Čia prieštarauja vairuotojas Andrius. Prieš trejus metus jam teko skaudžiai nudegti nuo šios taisyklės. Kelyje A4 tuomet buvo vos viena krovimo stotelė. Šaltyje jo automobilis 28kWh „Hyundai Ioniq“ įveikdavo vos 150 kilometrų. Iki kelionės tikslo – 132 kilometrai.
„Man būtinai reikėjo įkrauti 100 procentų. Pajungiu ir nueinu į gretimai esančias kapines saviškių kapų apžiūrėti. Po pusvalandžio grįžtu – mašina atjungta, o kraunasi taksi su 80 procentų ir man aiškina apie 80 procentų taisyklę“, – pasakoja elektromobilių bendruomenės narys.
Dar viena vairuotojų pasufleruota taisyklė – jei tavo automobilio maksimali krovimosi galia 60 kw ir yra galimybė rinktis panašios galios stotelę – neužimk 150 kw stotelės. Tokia taisyklė sulaukia ir prieštaravimo – jeigu jau krovimas yra mokamas, tuomet kiekvienas turi teisę krauti kiek tinkamas. Kad ir iki 100 procentų.
Andrius pateikia Lenkijos pavyzdį – ten daug kur mokama ne už įkrautus kilovatus, bet už krovimo laiką. Viena minutė kainuoja apie 8 eurocentus. Ir klausia – o kas gali sutrukdyti krautis, jei krovimo lizdas automatiškai užsirakina?
Gali. Pasirodo, kad kai kuriose krovimo vietose fiksatoriai yra išlaužyti dar tais laikais, kai krovimas buvo nemokamas. Taip pat dėl piktybiškai ilgo krovimo galima sulaukti skambučio iš policijos pareigūnų ar net baudos pagal konkretų KET pažeidimų punktą. Šiai taisyklei pritaria absoliučiai visi – jei baterija įkrauta, privaloma užleisti vietą. Kitaip galima gauti ne tik piktų replikų ar baudų, bet ir į kailį.
Edvinas primena, kad „Tesla“ krovimo stotelėse 80% taisyklė nėra iš piršto laužta. Tokia riba yra greito įkrovimo stotelių etiketo dalis, nes nuo 80 iki 100 procentų krauti užtrunka tiek pat kaip nuo 0 iki 80. Edminas primena, kad programėlės dabar viską mato ir atsižvelgia į esamą situaciją. Jei aikštelėje yra laisvų krovimo vietų, tuomet galima drąsiai krautis ir iki 100 procentų. Stotelė imasi sankcijų tik esant per dideliam užimtumui.
Ant pokyčių slenksčio
Kalbėdami apie įkrovimo rinką, galime apibendrinti, kad šiuo metu šeši Lietuvoje veikiantys įkrovimo tinklo operatoriai užima skirtingas rinkos dalis. Lyderiauja ilgiausiai rinkoje esantis valstybinės įmonės „Ignitis“ vystomas įkrovimo tinklas. „Eldrive“, „Elektrum“, „Enefit“, „Eleport“ sparčiai vejasi ir kovoja dėl vietos rinkoje. Ryškiai pastebimas dar vienas įkrovimo tinklo operatorius – „Inbalance“, kuris yra pasirinkęs kitą strategiją ir vysto išskirtinai lėto įkrovimo tinklą. Rinka kasmet pastebimai kinta – sparčiai daugėja elektromobilių, tačiau nesnaudžia ir įkrovimo tinklai.
Bendrai situaciją pakomentavo Paulius Jankauskas, „Eldrive Lithuania“ verslo plėtros vadovas. Jis atskleidė, kad įkrovimo tinklus vystantys operatoriai renkasi skirtingas plėtros strategijas: vieni diegia daugiau greito, kiti daugiau lėto įkrovimo stotelių.
Pašnekovas akcentuoja, kad Lietuvoje elektromobilių skaičius sparčiai auga, todėl didėja ir įkrovimo stotelių poreikis: „Viešų įkrovimo prieigų (Lietuvoje jų jau apie 2000) ir elektromobilių skaičiaus proporcija yra 8,5. Tai rodo, jog krovimo vietų problemos iš esmės neturime. Per pastaruosius metus elektromobilių skaičius šalyje išaugo 33 %, o vien per pirmąjį šių metų pusmetį – dar 25 %. Šie rodikliai atspindi augantį susidomėjimą elektra varomu transportu ir poreikį toliau plėsti įkrovimo tinklą.
Didžiausi iššūkiai kyla pagrindiniuose šalies keliuose. Norint ten įrengti didesnį kiekį didelės galios įkrovimo stotelių, tenka daug investuoti į esamų tinklų rekonstrukcijas arba visiškai naujų įrengimą. Manome, kad situacija tikrai keisis – tai tik laiko klausimas, kol šis klausimas taps labiau prioritetiniu.“
Nėra prasmės peštis!
O kokios šiuo metu vyrauja įkrovimo kainos? P. Jankauskas informavo, kad jos svyruoja nuo 25 iki 55 ct už kWh. Įkrovimo kainą lemia keli veiksniai: elektros kaina, tinklo operatoriaus mokesčiai, galios mokestis, palaikymo ir infrastruktūros įrengimo kaštai: „Šiuo metu EV įkrovimo kaina viešojo įkrovimo stotelėse yra apie 20 % pigesnė nei benzino ar dyzelino kaina už tokį patį atstumą. Lėto įkrovimo stotelėse ir privačiose stotelėse kaina gerokai mažesnė. Pastebima, kad miestų vairuotojai dažniausiai įkrauna transporto priemones namuose, prekybos centrų aikštelėse arba prie biurų, o ilgesnėms kelionėms naudojasi greito įkrovimo stotelėmis.“
Kodėl ir kada nustatomos taisyklės, kiek laiko arba kiek procentų galima krautis? Pašnekovas pripažįsta, kad ši problema buvo labiau aktuali, kai nemokamo įkrovimo stotelėse, tačiau dabar mokamose viešojo įkrovimo stotelėse tokio poreikio beveik nėra. Kilusias piktybines problemas lengvai išsprendžia policija, tačiau įmonė dažniausiai pasitiki vairuotojų sąmoningumu.
„Laikas ribojamas, kai siekiama užtikrinti parkavimo vietas visiems norintiems. Pavyzdžiui, elektromobilis gali būti įkrautas per valandą, bet stovėti aikštelėje aštuonias valandas nemokamai. Keliose savo lokacijose matėme problemą, kad vairuotojai atvažiuoja ir parkuojasi mūsų aikštelėse, kurios yra mokamos. Nusprendėme drausminti vairuotojus juos įspėdami. Džiaugiamės, kad tai pasiteisino ir nereikėjo incidentų pranešti policijai, o vairuotojai patys sąmoningai suprato, kad klydo. Įkrovimo etiketo ir paprasto žmogiškumo pamiršti nederėtų ypatingai pagrindiniuose šalies keliuose, kur dažnai stovi kelių elektromobilių eilė ir kažkas būtinai krauna iki 100 %, o visi turi laukti. Situacija sparčiai keičiasi – mes atidarome pagrindiniuose šalies keliuose didelius įkrovimo parkus, kur tokių problemų nebus. Matome problemas ir stengiamės jas spręsti. Situacija tikrai keičiasi į gerąją pusę“, – tvirtino P.Jankauskas.
