Ketvirtadienį VERT pateikė naujos tvarkos pasiūlymą, pagal kurį saulės elektrinių projektus vystyti norintiems verslams nustatyti aiškesni kriterijai. Juos atitinkantys verslai galėtų gauti norimus tinklo pralaidumus, kuriuos ketinimų protokoluose fiksavo iki šių metų liepos.
Energetikos ministerijos skaičiavimu, iki liepos pradžios ketinimų protokolus pasirašiusių verslų norima saulės elektrinių galia galėtų siekti apie 5 GW (gigavatai), tačiau šiuo metu įstatymiškai leistina galia tėra 2 GW.
Energetikos ministerija sako, kad maksimali riba komerciniams saulės projektams nustatyta siekiant, kad elektros tinklo pralaidumų pakaktų tiek verslui, tiek gaminantiems vartotojams, tiek kitų atsinaujinančios energetikos išteklių pajėgumams, rašo BNS.
Dėl šio neatitikimo liepos mėnesį VERT pradėjo tyrimą, ar teisėtai buvo išduoti leidimai prijungti komercinius saulės projektus prie tinklo bei ar pagrįstai rezervuotos jų galios.
Jeigu būtų pritaikyta ketvirtadienį pristatyta naujoji VERT tvarka, dalis projektų turėtų atkristi. Vis dėlto, jeigu ir tuomet norimų pralaidumų riba viršytų 2 GW, visiems likusiems verslams ketinimų protokoluose užfiksuota norima galia atitinkamu dydžiu (lot. pro rata) būtų sumažinta, kol būtų pasiekta bendra 2 GW riba.
Tuo tarpu, jeigu atkritus netinkamiems projektams bendra projektų galia neviršys 2 GW, juos bus galima plėtoti kaip numatyta.
Tokia tvarka itin nepatenkinti verslai VERT siūlomą tvarką vadina „teisiniu nonsensu“ bei pabrėžia, kad jei ji būtų įgyvendinta, gali griūti jau suplanuoti verslo modeliai.
„Green Genius“ vadovas: tokia tvarka – žala mažesniems projektams
15min kalbintas „Modus group“ priklausančios energetikos įmonės „Green Genius“ vadovas Ruslanas Sklepovičius kalbėjo, kad jo įmonė palaikytų tvarką, jei leidimai būtų suteikti tiems kriterijus atitinkantiems verslams ir projektams, kurie ketinimų protokolus pasirašė anksčiausiai.
Jis pažymėjo, kad datos kriterijus – leidimus gauna pirmieji verslai, kurie užpildo paskelbtą kvotą – galiojo visais atvejais, o šiuo VERT pasiūlymu „iš esmės keičiama tvarka“.
R.Sklepovičius taip pat pabrėžė prieštaraujantis siūlomam pro rata mažinimo principui.
„Ką tai daro – mažiems projektams didesnė žala, nes prijungimo kaštai lieka tie patys. Tai teisinis absurdas. Pagal visą reguliacinę logiką ir istoriją, visada skaičiuodavo pagal leidimų išdavimo datą. Pro rata teisės prasme reiškia, kad visi turi sutikti, o jei rinka nesutinka, kaip tu gali mažinti jiems galias?“ – retoriškai klausė jis.
R.Sklepovičius taip pat priminė, kad nors Lietuvoje trūksta generacijos pajėgumų, visi nauji komerciniai verslo projektai lieka sustabdyti, nes rinkos dalyviai jau keletą mėnesių laukia VERT ir „Ligrid“ išaiškinimo, ar pageidaujami pralaidumai bus suteikti.
„Mūsų prašymas pateiktas dar birželio mėnesį. Normaliai toks leidimas turėtų būti išduotas per 30 dienų. Šiandien jau praėjo 90 dienų, o reguliatorius vis dar klausinėja, skaičiuoja sklypus ir taip toliau“, – piktinosi pašnekovas.
A.Radavičius: dalybos būtų didelė klaida
Su tuo, kad VERT siūlomas pro rata principas būtų blogas variantas, sutinka ir kitos vystyti saulės elektrines ketinančios „Aura Power“ partnerės Lietuvoje „Rene Group“ vadovas Aistis Radavičius.
Vis dėlto, anot jo, optimali alternatyva būtų ne atiduoti prašomus pralaidumus anksčiausiai ketinimų protokolus pasirašiusiems rinkos dalyviams, o apskritai panaikinti nustatytą 2 GW ribą – tokiu atveju, pajėgumų užtektų daugumai rinkos dalyvių.
„Dalybos savaime yra didelė klaida. Turėtų laimėti sveikas protas – turėtų „Litgrid“ išstoti ir pasakyti, kad viskas gerai su mūsų tinklais. Jeigu jie aiškiai pasakytų, kad nėra problemų priimti 2, 3, 4 GW saulės <...> Nereikia daryti iš to problemos, nereikia daryti jokių dalybų“, – kalbėjo pašnekovas.
Šiuo metu Lietuvoje yra apie 250 MW saulės energetikos pajėgumų.
A.Radavičius taip pat sakė nesuprantantis, ar naujas VERT pasiūlymas keis egzistuojančias taisykles, ar jas papildys.
„Projekte numatyta, kad taisyklės bus taikomos ne tik joms įsigaliojus, bet ir visiems projektams, pateiktiems iki jų įsigaliojimo. Tai yra teisinis nonsensas, nes sprendimai atgal negalioja“, – komentavo pašnekovas.
„Rene Group“ vadovas priduria, kad laukimas neša įmonei vien nuostolius – ji jau yra sumokėjusi užstatus ir kelis mėnesius moka palūkanas, tačiau stumtis į priekį negali, kol nėra galutinio sprendimo dėl realių pralaidumų.
Tuo pačiu jis pridūrė, kad siūlomas pro rata principas sugriautų visą verslo modelį, o pajungimo kaštai nuo to nesumažėtų.
„Negaliu pasakyti, kiek kainuoja pajungimas, nes tai yra komercinė paslaptis, bet galiu pasakyti, kad tai yra skaičius su septyniais nuliais. Jeigu mes pasijungsime mažesnę galią, mums nesumažės pajungimo kaštai, nes sąlygos bus lygiai tokios pačios, kokias išduos „Litgrid“. <...> Tai bus labai rimtos pasekmės – teisinės ir politinės“, – kalbėjo jis.
Teisinis kelias – neatmestinas
Pasiūlymo korekcijų iš rinkos dalyvių VERT laukia iki spalio 3 d.
Jų insitucija tikrai turėtų sulaukti. Kalbinti verslininkai teigė, kad toks pasiūlymas bendrovių visiškai netenkina.
R.Sklepovičius sakė nenorintis prognozuoti, ar VERT atsižvelgs į įmonės ir kitų rinkos dalyvių pasiūlymus, tačiau jeigu sprendimas proporcingai mažinti numatytą galią iki 2 GW būtų įgyvendintas, neatmetama ir galimybė eiti teisiniu keliu.
Tokiu atveju procesas gali dar labiau užtrukti ir užvilkinti saulės energetikos plėtrą Lietuvoje.
„Priklausys nuo baigties – jeigu baigsis, mūsų manymu ir teisininkų vertinimu, nesąmoningai – aišku kreipsimės“, – kalbėjo R.Sklepovičius.
„Nesinorėtų mėtytis grasinimais teismais ir panašiai, bet aš net neabejoju – jeigu bus bandoma karpyti projektus ir dirbtiniai vilkinti ar dar ilgiau stabdyti, tai tokių atvejų tikrai gali būti“, – antrino A.Radavičius.
Sąlygų neatitinkančių verslų galia gali siekti apie 0,5 GW
Ketvirtadienį paskelbtame VERT pasiūlyme nurodoma, kad projektus toliau vystyti būtų leista tiems plėtotojams, kurie turi pakankamai savo žemės bei atitinkantiems kitus reikalavimus.
Pakankamas nuosavas arba kitaip teisėtai valdomas žemės sklypas turi būti ne mažesnis kaip 1 ha ploto kiekvienam galios megavatui, arba vystytojas turi įrodyti, kad mažesniame plote galės įrengti norimos galios ir technologijos elektrinę, rašo naujienų agentūra BNS.
Dalis vystytojų, dar negavę savivaldybių leidimų statyti, jau yra pasirašę sklypų nuomos sutartis
Be to, vystytojas turi turėti savivaldybės patvirtinimą, kad sklype galima statyti saulės elektrinę, įmonės nuosavo ir įstatinio kapitalo santykis turi būti toks, kaip reikalauja įstatymas, ji neturi turėti pradelstų skolų arba įrodyti, kad turi pakankamai lėšų joms padengti, kad jai nėra pradėta nemokumo, bankroto, reorganizavimo procedūra, o įmonės vadovas nėra teistas.
Jei vystytojas yra fizinis asmuo, jis taip pat privalo patvirtinti, kad jam nėra pradėta bankroto procedūra, jis neturi nepanaikinto teistumo, turi finansinių galimybių plėtoti saulės jėgaines.
Šiuo metu, kol nebus išsiaškinta, kiek ir kokiomis apimtimis būtų galima vystyti komercinę saulės energetiką Lietuvoje, leidimai sustabdyti.
Energetikos ministras Dainius Kreivys anksčiau yra sakęs, kad dalis ketinimų vystyti komercinius saulės projektus yra „spekuliacinio pobūdžio“, o analizuodamos jų įgyvendinimo galimybes institucijos siekia skaidrumo, praneša BNS.
„Turime 2 gigavatus ir 4,8 gigavato norinčių. Tarp tų norinčių yra ir spekuliacinio pobūdžio norų ir jų yra nemažai. Todėl reguliatorius labai kruopščiai tikrina, vertina ir stengiasi atsijoti grūdus nuo pelų“, – Seimo Ekonomikos komitete sakė D. Kreivys.
VERT antrina ir sako, kad reguliuotojui pradėjus aiškintis projektų įgyvendinimo galimybes, kai kurie jų vystytojai patys atsiėmė prašymus rezervuoti galias. Be to, paaiškėjo, kad dalis vystytojų, dar negavę savivaldybių leidimų statyti, jau yra pasirašę sklypų nuomos sutartis. Kiti pasirašę vos keletą mėnesių galiojančias sutartis – tai leido jiems formaliai atitikti reikalavimus.
VERT pirminiais duomenimis, nepatikimų galios rezervacijų apimtis siekia apie pusę gigavato (500 megavatų), praneša BNS.
„Ką mes matome, kad vystytojai yra realiai pasirašę sklypų nuomos sutartis, tačiau savivaldybės net neplanuoja leisti vystyti saulės elektrinių, kas parodo, kad mes galime turėti labai daug paraiškų išduoti labai daug leidimų, bet realiai tų elektrinių nebus. (...) Todėl mums labai svarbu įsitikinti, kad tie projektai realiai galės būti įgyvendinti ateityje“, – Seime kalbėjo VERT pirmininkas Renatas Pocius.
