Pernai nepriklausomą tiekėją pasirinko 87,2 tūkst. daugiausiai elektros suvartojančių namų ūkių iš privalėjusių tai padaryti 98 tūkst. vartotojų. Dar beveik 118 tūkst. vartotojų tiekėją pasirinko nelaukdami jiems numatyto liberalizavimo etapo, nurodė „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO).
Buitiniai vartotojai gali rinktis tiekėją iš aštuonių bendrovių: „Elektrum Lietuva“, „Enefit“, „Inregnum“, „Perlas Energija“, „Birštono elektra“, „EGTO Energija“, „Vilniaus elektra“ ir „Ignitis“. Pastaroji veikia ir kaip visuomeninis, ir kaip nepriklausomas tiekėjas.
Tie pirmojo etapo dalyviai, kurie iki gruodžio 10 dienos nepasirinko nepriklausomo tiekėjo, nuo sausio elektrą pirks pagal garantinio tiekimo paslaugą – ji brangesnė ir laikina. Per šešis šių metų mėnesius jiems vis tiek teks pasirinkti nepriklausomą tiekėją.
Šiemet prasidės antrasis etapas, kai pasirinkti tiekėją turės 1-5 tūkst. kWh per metus suvartojantys namų ūkiai, daugiausia – daugiabučių gyventojai, taip pat mažesnių ar energetiškai efektyvesnių namų savininkai. Bendras jų skaičius siekia daugiau nei 700 tūkst.
Trečiaisiais reformos metais – 2022-aisiais – pasirinkti tiekėją privalės namų ūkiai, suvartojantys iki 1 tūkst. kWh elektros per metus. Šiai grupei priskiriami ir socialiai pažeidžiami bei valstybės remiami gyventojai.
Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) teigia, kad vartotojams patiems pasirenkant tiekėją, ji reguliuos tik apie pusę kainos už kilovatvalandę (infrastruktūros ir sisteminių paslaugų, kurias teikia bendrovės „Litgrid“ bei ESO, kainos dedamąsias). Kitą pusę kainos lems elektros biržos kaina ir tiekėjų konkurencija.
Verslui elektros tiekimo rinka Lietuvoje liberalizuota nuo 2013 metų.
Rinkos demonopolizavimas yra vienas iš Lietuvos įsipareigojimų Europos Sąjungai. Estijoje elektros tiekimo rinka visiškai liberalizuota 2013 metais, Latvijoje 2015 metais.
