Valstybės valdoma grupė „Lietuvos energija“, valdanti dujų prekybos įmones „Litgas“ ir „Lietuvos dujų tiekimas“ (LDT), didesnių pokyčių rinkoje nesitiki – su dauguma klientų dėl dujų tiekimo jau sutarta, o importo prasme pasikeitimų taip pat neturėtų būti.
Daugiau nei šiemet savo klientams kitąmet tikisi parduoti nuo rudens pradėjusi veikti antrinė „Achemos“ dujų tiekimo bendrovė „Achema Gas Trade“ bei kita dujų tiekimo įmonė „Haupas“. Be to, dujų tiekimo licenciją Lietuvoje jau turi ir veiklą pradės valstybės valdoma didžiausia Estijos elektros gamintoja „Eesti Energia“.
Kol kas planuojamų įsigyti dujų kiekių įmonės neatskleidžia, todėl sunku įvertinti, kaip keisis vamzdžiu „Gazprom“ ir per Klaipėdos suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalą Norvegijos „Statoil“ ir kitų dujų eksportuotojų tiekiamų dujų proporcijos. Be to, tikėtina, kad daliai pirkėjų „Gazprom“ dujas parduos ne tiesiogiai, o per tarpininkus.
Stebi augančią konkurenciją
Dujų prekybos įmonių „Litgas“ ir „Lietuvos dujų tiekimas“ (LDT) valdybų pirmininkas Dominykas Tučkus BNS sako pastebintis aštrėjančią konkurenciją dujų tiekimo rinkoje, tačiau didesnių pokyčių 2018 metais nesitiki.
„Matome, kad ateinančiais metais konkurencija intensyvėja. Tačiau mums pavyko užsitikrinti nemažą kiekį pardavimo sutarčių, tad jaučiame, kad į ateinančius metus einame stipriai. Jaučiame, kad pasiūlėme konkurencingas kainas ir matydami alternatyvas rinkoje, manome, kad savo konkurencingumą išlaikome“, – BNS sakė D.Tučkus.
Anot jo, neskaitant pirmąjį šių metų pusmetį dar galiojusios „Gazprom“ dujų kainos nuolaidos, kitų metų dujų kainos, palyginti su 2017-aisiais, neturėtų reikšmingai keistis.
D.Tučkaus teigimu, „Lietuvos energijos“ įmonės kitąmet toliau pirks dujas iš „Gazprom“ ir Vakarų tiekėjų per SGD terminalą. Šiemet šių tiekimo šaltinių proporcija buvo beveik vienoda, kitąmet ją tikimasi išlaikyti. „Litgas“ dujas perka tik per SGD terminalą, o LDT didžiąją dalį gauna iš „Gazprom“, o tiekimą per SGD terminalą užsitikrina trumpalaikėmis sutartimis.
„Šiemet pirkome tiek iš SGD terminalo, tiek vamzdines dujas, ateinančiais metais – lygiai taip pat. Stengiamės pasinaudoti progomis, kai šiltesnis periodas, imti iš SGD terminalo“, – aiškino D.Tučkus.
Anot jo, sutartis su „Gazprom“ dėl kitų metų dujų tiekimo, tikėtina, bus pasirašyta gruodžio pabaigoje, tačiau kitų metų pradžioje LDT galės naudoti Latvijos Inčukalnio saugykloje per šiuos metus sukauptas dujas. Jų kiekis neatskleidžiamas. BNS žiniomis, Inčukalnyje laikoma iki 100 mln. kubų dujų.
LDT vadovas Mantas Mikalajūnas BNS patikslino, kad įmonė šiemet Lietuvoje turėtų patiekti apie 6,8 teravatvalandės (TWh) dujų, o kiti metai kol kas prognozuojami atsargiau – pagal pateiktą klientų poreikį planuojama patiekti apie 6 TWh.
„Achema“ galbūt pirks per tarpininkus
Didžiausia dujų vartotoja „Achema“ kitais metais turėtų suvartotį panašiai dujų kaip ir šiemet – iš viso 13,5 TWh. Šiemet įmonė iš „Gazprom“ įsigijo apie du trečdalius viso jai reikalingo kiekio, o likusią dalį per Klaipėdos SGD terminalą ji pirko iš Norvegijos „Statoil“.
Įmonę valdančio koncerno „Achemos grupės“ valdybos pirmininkės pavaduotojas Gintaras Balčiūnas sako, kad kitąmet dujų importo proporcijos turėtų išlikti panašios.
„Bendras „Achemos“ vartojimas kisti neturėtų, nes kitais metais nėra numatyta jokių stabdymų. Tas portfelis, matyt, bus panašus. (...) Viską lemia kaina, nes žiemos mėnesiais pigesnės yra „Gazprom“ dujos, o vasarą pigesnės dujos rinkoje per terminalą“, – BNS sakė G.Balčiūnas.
BNS žiniomis, kitąmet „Achema“ dujas planuoja pirkti ne tiesiogiai iš „Gazprom“, o per antrinę įmonę Vokietijoje „Agro Baltic“, kuri Energetikos reguliuotojų bendradarbiavimo agentūros (ACER) rinkos dalyvių platformoje rugsėjį registravosi kaip dujų prekybos rinkoje veikianti įmonė.
G.Balčiūnas negalėjo nei patvirtinti, nei paneigti, jog „Achema“ kitąmet dujas pirks per Vokietijos įmonę, Europos rinkose prekiaujančia „Achemos“ trąšomis.
„Šiaip tarpininkų vengiame, bet kitais metais, atrodo, schema keisis. Kol kas nenoriu sakyti, kol nėra sutarta, bet situacija truputį keisis“, – sakė G.Balčiunas.
Nepanaudotus kiekius parduos biržoje
Šių metų liepą „Achema“ įsteigė antrinę įmonę „Achema Gas Trade“, rugpjūtį Kainų komisija jai suteikė dujų tiekimo licenciją. A. Balčiūno teigimu, įmonė biržoje pardavinės Jonavos trąšų gamyklos nesunaudotas dujas.
„Achema Gas Trade“ iš „Achemos“ įsigyja dujas ir parduoda rinkoje. Dujas parduoda per „Get Baltic“ biržą. Kitąmet įmonė planuoja pasiekti 20 mln. eurų apyvartą. (...) Kadangi su „Gazprom“ turim sąlygą „take or pay“, mes, matydami, kad galime parduoti, galime imti daugiau ir prekiauti nesunaudotais kiekiais“, – pasakojo „Achemos grupės“ valdybos pirmininkės pavaduotojas.
Planuojamų parduoti kiekių kol kas negalėjo atskleisti nei A.Balčiūnas, nei „Achema Gas Trade“ vadovas Gediminas Vasauskas.
„Dar kol kas deriname, duomenys paaiškės tarpušventyje“, – BNS sakė G.Vasauskas.
A.Balčiūno teigimu, tarp „Achema Gas Trade“ klientų yra ir dujų tiekimo įmonės, ir galutiniai dujų vartotojai.
Kaltina kainų dempingavimu
Viena mažiausių dujų tiekėjų Lietuvoje bendrovė „Haupas“, ilgą laiką tiekusi dujas Druskininkams, teigia, kad 2018 metais konkuruoti rinkoje bus sudėtinga dėl LDT taikomo kainų dempingo. Vis dėlto įmonės direktoriaus pavaduotojas Donatas Motiejūnas sako, kad bendrovės tiekimas šiemet turėtų augti apie pusantro karto.
„Kaip suprantame, rinkoje „Lietuvos dujų tiekimas“ vis dar bando taikyti šiokį tokį rinkos dempingą, kadangi grąžindama gautą „Gazprom“ kompensaciją vartotojams per nuolaidą, įmonė sukaupė tam tikras lėšas, viršpelnį, kurį dabar toliau naudoja kaip nuolaidą ateities dujų tiekimui. Grubiai tariant, dempinguoja kainas ir tokiu būdu bando išlaikyti savo pozicijas rinkoje“, – BNS sakė D. Motiejūnas.
LDT vadovas M.Mikalajūnas tokius kaltinimus atmeta.
„Man naujiena tokie kitų įmonių kaltinimai. Iš esmės nebėra „Gazprom“ nuolaidos ir visi rinkos dalyviai žaidžia vienodomis sąlygomis. Kalbant apie kitų metų pardavimus, reikia pripažinti, kad ne visada mes juos laimime ir tam tikrą rinkos dalį pasidalina ir kitos įmonės. Mūsų kainos nebūtinai yra žemiausios ir jeigu klientas renkasi mus, tai jis turbūt vertina kitus dalykus, o ne vien tik kainą“, – sakė M.Mikalajūnas.
Anot „Haupo“ direktoriaus pavaduotojo, kitąmet įmonė turėtų patiekti apie 700-800 GWh dujų, arba apie 50 proc. daugiau nei šiemet. Be to, įmonė teigia turinti klientų Estijoje, kuriems dujas tiekia tiesiogiai iš Rusijos.
D.Motiejūno teigimu, galutinį susitarimą su „Gazprom“ dėl dujų tiekimo 2018 metams tikimasi pasirašyti šių metų pabaigoje. Jis neatmetė galimybės, kad „Gazprom“ kitąmet dujas tieks per tarpininkus.
„Lietuva yra labai nedraugiška šalis Rusijos atžvilgiu, tai gali būti tokių dalykų, kad bus tiekiama ne tiesiogiai, bet per įmonę, kuri yra ne Lietuvoje ir ne Rusijoje. Tai bus ne papildomos maržos ar kainos klausimas, o tai yra atsakomybės už tiekiamas dujas perskirstymas. Žinome, kad Lietuva pasielgė ne visai korektiškai – gavo nuolaidą už praeitą laikotarpį ir vis tiek Konkurencijos taryba nusprendė, kad „Gazprom“ sukūrė dominuojančią rinką ir tokiu būdu pakentė Lietuvai ir už tai gavo baudą. Manau, kad iš Lietuvos pusės tai buvo perdėta situacija, dėl to normalu, kad „Gazprom“ galėtų taikyti tam tikras priemones nuo tokių dalykų ateityje apsisaugoti“, – komentavo D.Motiejūnas.
Anot jo, kol kas „Haupas“ neturi duomenų, jog dujas reikės pirkti per tarpininką, tačiau pripažino, kad esan tokiam nurodymui, įmonė neturės kito pasirinkimo.
Ministras: dėl konkurencijos laimi vartotojai
Energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas sako, kad dėl „Gazprom“ ir per SGD tiekiamų dujų konkurencijos laimi vartotojai.
„Matome didėjančią konkurenciją tarp SGD tiekėjų ir „Gazprom“. Tiekėjų interesas yra užimti kuo didesnę rinkos dalį, o kadangi vienintelis būdas didinti užimamos rinkos dalį yra mažinti savo dujų kainą, nepriklausomai nuo to, kokios proporcijos bebūtų – žinome, kad šios konkurencinės kovos laimėtojai yra ir dujų vartotojai Lietuvoje“, – BNS atsiųstame komentare teigė Ž. Vaičiūnas.
Pasak jo, Vyriausybė kitąmet turėtų nuspręsti dėl SGD terminalo kaštų mažinimo, kas dar labiau leistų sustiprinti jo konkurencingumą. Ministras taip pat priduria, kad SGD terminalo panaudojimą kitais metais didins ir pradėjusi veikti SGD paskirstymo stotis.
Dujų perdavimo bendrovė „Amber Grid“ preliminarių dujų tiekimo kiekių 2017 metais neskelbia. Per tris šių metų ketvirčius Lietuvos ir kitų Baltijos šalių vartotojams vamzdžiu iš Baltarusijos į Lietuvą įleista beveik 9 TWh dujų, iš Klaipėdos SGD terminalo – 10,5 TWh. Per šį laiką iš Lietuvos į kitas Baltijos šalis buvo perduota 2 TWh gamtinių dujų.
