Valdžia sako, kad kaštus padės sumažinti planuojamas terminalo laivo-saugyklos išpirkimas, tačiau dalis ekspertų ragina prieš priimant sprendimus atidžiau vertinti galimą dujų poreikio mažėjimą.
Laivo išpirkimo planai
Seimui gruodžio pabaigoje leidus išpirkti šiuo metu nuomojamą SGD terminalo laivą-saugyklą, energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas sako, kad procesas tik prasideda.
„2019 metais bus daug intensyvaus ir aktyvaus darbo, kad tas sprendimas būtų įgyvendinamas. Reikės tiek įmonei („Klaipėdos naftai“ – BNS) kalbėtis dėl paskolų, tiek Kainų komisijai optimizuoti kaštus ir kitus dalykus. Be abejo, šiuo aspektu, dujų rinkoje terminalo sprendimas ir jo tęstinis įgyvendinimas tikrai bus vienas iš svarbiausių dalykų energetikoje“, – BNS sakė ministras.
Tarptautinių energetikos projektų ekspertas Vidmantas Jankauskas sako, jog terminalo didelė išlaikymo kaina faktiškai nesumažėja, ji tiesiog nustumiama ateičiai.
„Laikinai gal ir galima sumažinti, bet ilgoje perspektyvoje vis tiek reikės grąžinti tuos pinigus, kuriuos kainuos laivą nupirkti. Tuo labiau, dar iki 2024 metų reikia kasmetinę nuomą mokėti, taip kad čia mums ta našta – sąlyginai gal galima kaip nors nustumti, bet iš tikrųjų tai ji gana didelė“, – BNS sakė V. Jankauskas.
Pasak jo, sprendžiant dėl laivo išpirkimo, reikėjo įvertinti dujų vartojimo perspektyvas – dujų poreikis gali mažėti tiek šilumos, tiek elektros gamyboje.
„Tikrai manau, kad nereikėjo čia skubėti (...) Labai didelių galimybių, kad Lietuvoje dujų vartojimas augtų, nesimato. Praktiškai atvirkščiai: ir toliau šilumos gamyboje dujų mažėja ir galbūt visai net nereikės, pramonėje labai nedaug vartoja, lieka tik vienintelė „Achema“, kuri irgi nelabai nori, kad jie vieni mokėtų už visą tą terminalo išlaikymą“, – argumentavo ekspertas.
„Dar buvo kalbos, kad galbūt reikėtų kažkada statytis naujas elektrines, dujomis kūrenamas, ryšium su tuo, kad Lietuva, kitos Baltijos šalys prisijungs prie kontinentinės Europos elektros sistemos, bet net jeigu taip būtų, jeigu reikėtų statyti, tai praktiškai tai būtų tokia rezervinė, pikinė elektrinė, kuri veiktų labai trumpą laiką ir tų dujų suvartotų nedaug“, – pridūrė V. Jankauskas.
Nacionalinės Lietuvos energetikos asociacijos (NLEA) ekspertas Rytas Staselis įsitikinęs, kad delsti dėl terminalo išpirkimo būtų ne tik neprotinga, bet ir brangu.
„Svarbiausius sprendimus mėginame visada priimti paskutinę įmanomą minutę, paskutinę naktį. Po to kaip bepročiai klumpame, griūvame, o tas kainuoja. Mano supratimu, įstatymas duoda „Klaipėdos naftai“ sklandžiai pasiruošti šitam sprendimui, koks jis bebūtų“, – BNS sakė R.Staselis.
R.Staselio manymu, politinis sprendimas dėl terminalo laivo išpirkimo suteikia galimybę įvertinti visas aplinkybes, netgi teorines, kad, pavyzdžiui, nuo 2024-2025 metų dujos nebebus naudojamos kaip kuras.
„Tai savaime suprantama, kad tada „Klaipėdos nafta“ jokio terminalo neišpirks ir jis su norvegų „Hoegh“ vėliava išplauks kur nors. (...) Aš kol kas nematau tame įstatyme kažkokių imperatyvių nuostatų, kad būtinai būtų išpirkta. Bet šio sprendimo reikėjo, nes paskui viskas kliūva, griūva“, – sakė R.Staselis.
Sprendimas dėl laivo išpirkimo, tikimasi, terminalo veiklos sąnaudas sumažins nuo 66 mln. iki 43 mln. eurų per metus, jas nuo 2019 metų išdėstant iki 2044 metų pabaigos. Tam „Klaipėdos nafta“ planuoja skolintis iki 308 mln. eurų su valstybės garantija.
2019-ieji – galimybė atrasti naujų dujų tiekėjų
Pernai JAV apsilankęs energetikos ministras Ž.Vaičiūnas BNS teigė, kad Lietuva galbūt jau šiemet gali tikėtis JAV SGD importo sutarčių – Amerika nori skatinti savo SGD eksportą į Europą.
„Neatmesčiau galimybės, kad šie pokalbiai virs vienokio ar kitokio tipo SGD tiekimo sutartimis galbūt jau 2019 metais“, – BNS sakė Ž.Vaičiūnas.
V.Jankauskas ragino amerikietiškų dujų importo per daug to nesureikšminti, nes ilgalaikės sutartys nebėra tokios svarbios.
„Labai įmanoma, bet nežinau, kiek mes esame suinteresuoti. Realiai techniškai įmanoma, bet iš to neseka, kad būtų pigiau (...) Ilgalaikės sutartys – labai gali pralošti. Pavyzdžiui, Lenkija, statydama savo terminalą, sutarė su Kataru tam tikrą kiekį pirkti už kainą, kuri gerokai aukštesnė negu rinkos“, – komentavo V.Jankauskas.
„Ir dabar daugelis šalių jau nueina nuo tų ilgalaikių sutarčių (...) Tendencijos tokios, kad daugiau mažiau visi eina į tą momentinę, spot rinką ir žiūri, kas dedasi, ir kaip sekasi“, – pridūrė jis.
Dujų jungtis su Lenkija pritrauks naujų klientų
Gamtinių dujų perdavimo sistemos operatorės „Amber Grid“ teigimu, Lietuvos pusėje jau šiemet numatoma pradėti dujotiekio su Lenkija (GIPL) statybas. Antrąjį ketvirtį turėtų paaiškėti „Amber Grid“ paskelbtų konkursų laimėtojai.
„Vamzdžių ir statybos darbų pirkimų konkursai sudomino dalyvius ne tik iš Lietuvos, bet ir iš kitų šalių. Šiuo metu nagrinėjami abiejų konkursų dalyvių pasiūlymai. Kadangi konkursai yra didelės apimties, norime itin kruopščiai atsirinkti tiekėjus bei rangovus“, – BNS komentuoja „Amber Grid“.
„Lietuvos energija“ nurodo, kad mažos apimties krovinių bunkeriavimo rinka 2019 metais ir toliau išlaikys augimo tendenciją, o GIPL statyba turėtų pritraukti naujų klientų.
„Šiuo metu iš antžeminės SGD stoties gamtines dujas tiekiame 8 klientams, iš kurių pusė yra nauji mūsų partneriai. Su naujų klientų paieška ir pritraukimu „Lietuvos energijos tiekimas“ aktyviai dirbs ir 2019-aisiais, o dar didesnio naujų klientų proveržio tikimąsi sulaukti po vieno svarbiausių energetikos projektų Lietuvoje užbaigimo, kurį planuojama pradėti įgyvendinti 2019-aisiais, – dujotiekių jungties tarp Lenkijos ir Lietuvos (GIPL) statyba“, – teigė „Lietuvos energija“.
Planuojama, kad apie 500 kilometrų ilgio GIPL statyba bus baigta 2021 metų gruodį.
Lietuvos situacija dujų sektoriuje gera
NLEA ekspertas R.Staselis sako, kad Lietuvoje bent pastaruosius kelerius metus situacija dujų energetikoje yra normali.
„Tiekėjai, jų kainos konkuruoja, mūsų didmenininkai išmoko žaisti šitoje konkurencijoje (...). Šiaip strategiškai viskas pas mus yra normalu“, – sakė R.Staselis.
V.Jankauskas taip pat teigė, kad Lietuva turi užsitikrinusi pakankamai dujų tiekimo šaltinių.
„Manau, kad dabar Lietuva yra visai geroje pozicijoje. Aišku, tos investicijos, kurios nebuvo lengvos vartotojams, bet išsprendė saugumą, patikimumą. Mes dabar turime tiek iš „Gazpromo“, tiek ir iš kitos pusės, kur galime, iš ko norime nusipirkti. Šiokią tokią ilgalaikę sutartį mes juk irgi turime su „Statoil“ (dabar „Equinor“ – BNS) – su norvegais. Taip kad irgi garantiją turime“, – sakė V.Jankauskas.
Tačiau, jo manymu, dujų rinka tampa ne tokia svarbi.
„Dujų rinkoje mes esame labai gerai apsirūpinę, tiktai tiek, kad ta rinka mūsų traukiasi ir tampa nebe tokia strategiškai svarbi. Čia atrodė prieš 10 metų galbūt, kad jau dujos čia mums taip pat svarbios, kaip elektra, bet kuo toliau, tuo mes matome jų mažėjančią reikšmę“, – komentavo V.Jankauskas.
Tuo metu „Amber Grid“ kartu su Latvijos dujų perdavimo įmone „Conexus Baltic Grid“ pradės įgyvendinti Latvijos-Lietuvos dujotiekių jungties išplėtimo projektą – jis užtikrins pakankamus pajėgumus po to, kai bus nutiestos jungtys tarp Suomijos ir Estijos („Balticconnector“) ir tarp Lenkijos bei Lietuvos.
Šiemet tęsis ir dujų perdavimo sistemos modernizavimas, pasitelkiant išmaniąsias technologijas, bus tęsiamos derybos dėl bendros regioninės dujų rinkos.
„Regioninė Baltijos šalių ir Suomijos rinka yra unikali, neturi analogų, kuriuos būtų galima adaptuoti ir supaprastinti rinkos kūrimo procesą. Metų laikotarpiu paaiškės, ar bus bendri sprendiniai (Lietuvos ir kitų regiono šalių) taikomi nuo 2020 metų ar nuo vėlesnių metų“, – komentuoja „Amber Grid“.
Į Klaipėdą jau atplaukė ir didžiausias pasaulyje SGD bunkeriavimo laivas „Kairos“, tad šiemet bus verta stebėti ir jo veiklą. Laivą naudos Vokietijos įmonės „Nauticor“ ir „Klaipėdos naftos“ bendra įmonė „Blue LNG“ – juo, be kita ko, SGD bus perkraunamos iš laivo-saugyklos „Independence“ į SGD paskirstymo stotį.
