Danijos ministrė pirmininkė Mette Frederiksen pareiškė, jog, įgyvendinus šį planą, keturios šalys galės „gaminti daugiau kaip pusę visos jūros vėjo energijos, reikalingos Europos Sąjungoje pasiekti poveikio klimatui neutralumą“.
Padidinus pajėgumus, Šiaurės jūra taps „žaliąja Europos jėgaine“, pareiškė ji per spaudos konferenciją Esbjergo uoste vakarinėje Danijos dalyje.
„Parengti vizijos nepakanka, mes paversime tai tikrove“, – pridūrė M.Frederiksen šalia stovint Europos Komisijos pirmininkei Ursulai von der Leyen, Vokietijos kancleriui Olafui Scholzui, Nyderlandų premjerui Markui Rutte ir Belgijos lyderiui Alexander‘ui De Croo.
Šalys užsibrėžė tikslą iki 2030 metų padidinti vėjo energijos gamybos pajėgumus keturis kartus iki 65 gigavatų, o iki 2050 metų – dešimt kartų iki beveik 150 gigavatų.
Jų teigimu, 150 gigavatų jūros vėjo energijos pakaks elektros energija aprūpinti 230 mln. namų.
Tokiems pajėgumams pasiekti reikės 15–20 tūkst. galingiausių iš šiuo metu rinkoje esančių vėjo turbinų.
Apie keturių šalių planus buvo paskelbta tuo metu, kai Europos Komisija pristatė 210 mlrd. eurų vertės planą dėl atsinaujinančiosios energetikos plėtros spartinimo siekiant kuo greičiau mažinti bloko priklausomybę nuo rusiškų gamtinių dujų.
Europos Sąjunga jau pareiškė iki rugpjūčio nutrauksianti rusiškų anglių importą.
Norima skelbti ir embargą rusiškai naftai, kuris įtrauktas į šeštąjį sankcijų Maskvai paketą, tačiau šis planas dėl Vengrijos prieštaravimų kol kas stringa.
Komisija yra sakiusi, jog nori šiemet dviem trečdaliais sumažinti perkamą rusiškų dujų kiekį, o iki 2030 metų visiškai nutraukti jų importą.
Trečiadienį ji pasiūlė atsinaujinančiosios energijos dalį bloko energetikos struktūroje iki 2030 metų padidinti nuo 40 iki 45 procentų.
Europos Sąjunga siekia iki 2030 metų sumažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį bent 55 proc., o iki 2050 metų pasiekti poveikio klimatui neutralumą.