Šį tekstą rusų kalba skaitykite čia.
„Be abejonės, skalūnų gavyba yra labai didelis Estijos ekologijos rizikos veiksnys. Ši pramonės šaka sukuria daug atliekų, reikalauja daug vandens išteklių ir teršia orą. Tyrimai rodo, kad pastaraisiais metais skalūnų sektoriaus atliekų sumažėjo, tačiau pakartotinis jų panaudojimas taip pat nepadidėjo. Dėl to šitą problemą reikia būtinai spręsti – kaip panaudoti nacionalinius turtus taip, kad sumažėtų neigiamas poveikis aplinkai ir žmogui“, – portalas dv.ee cituoja aplinkos ministrę Keit Pentus-Rosimannus.
Skalūnų gavyba yra labai didelė Estijos ekologinė problema, sukurianti daug atliekų.
Skalūnų pramonė sukuria 80 proc. visų šalies atliekų, jai tenka atsakomybė dėl padidėjusio švaraus vandens poreikio ir oro užterštumo angliavandenilių garais. Taip pat šis sektorius tapo didele sieros taršos priežastimi. Skalūnų pramonė sudarkė 15 proc. Rytų Virumos teritorijos, 150 kvadratinių kilometrų žemės tapo nestabili.
„Turint omenyje poveikį aplinkai, nematau priežasties didinti dabartines skalūnų gavybos apimtis – 20 mln. tonų per metus. To mūsų prigimtis neatlaikytų. Kita vertus, reikia labai rimtai išsiaiškinti, kur skalūnų naudojimas yra pagrįstas“, – sakė ministrė.
Rengiant programą bus analizuojamas skalūnų kainų objektyvumas, išteklių paskirstymo klausimas. Konkurencijos taryba atkreipė dėmesį į leidimų skalūnų dujų gavybai išdavimą.
„Teisingai skamba klausimas, kaip geriausia dabar paskirstyti nacionalinius išteklius. Leidimų išdavimo sistema taip pat turėtų užtikrinti, kad resursai būtų naudojami pačiu racionaliausiu ir ekologiškiausiu būdu, kad Estija gautų pakankamai pelno“, – sakė aplinkos ministrė.
Ji neseniai susitiko su įmonių „Kunda Nordic Tsement“, „Estonian Cell“ ir biodujų jėgainės Vinyje atstovais. Ministrė dar kartą pabrėžė, kad, vystant skalūnų plėtros programą, turi būti atsižvelgta ir į žmonių, dirbančių šioje pramonėje, interesus.
