„Japonijos įmonės domisi galimybėmis investuoti ir plėsti veiklą Lietuvoje bei Europos Sąjungoje, o mūsų šalies įmonės – galimybe įžengti į Japonijos rinką ir įsitvirtinti Ramiojo vandenyno regione. Lietuva ir Japonija turi vienodą požiūrį į karą Ukrainoje, grėsmes taikai ir demokratijai pasaulyje, todėl norėtųsi, kad tai mes išnaudotume, megzdami glaudesnius ekonominius santykius“, – sako ekonomikos ir inovacijų ministrė A.Armonaitė.
Susitikime su ministre Japonijos verslo atstovai išreiškė susidomėjimą bendradarbiauti ne tik su pažangiais Lietuvos startuoliais ar inovatyvius produktus gaminančiomis pramonės įmonėmis, bet ir dalyvauti dideliuose Lietuvos infrastruktūros projektuose, pavyzdžiui, tiesiant europinės vėžės „Rail Baltica“ geležinkelį ar plėtojant atsinaujinančių energijos išteklių projektus.
Kartu su Japonijos tarptautinės prekybos organizacija (JETRO) organizuotame renginyje ministrė Japonijos įmonių atstovams pristatė mūsų šalies inovacijų ir verslo aplinką bei dalyvavo diskusijoje apie bendradarbiavimo su Japonijos verslais perspektyvas. JETRO taip pat pasirašė bendradarbiavimo memorandumą su Inovacijų agentūra. Lietuva kviečia JETRO atidaryti savo atstovybę Vilniuje ir taip aktyvinti abiejų šalių verslo įmonių ryšius.
A.Armonaitė taip pat susitiko su Japonijos verslo konfederacija „Keidanren“. Tai didžiausia Japonijos ekonominė organizacija, vienijanti stambiausias Japonijos įmones, pramonės asociacijas. Susitikime buvo kalbama apie tai, kaip sustiprinti bendradarbiavimą tarp abiejų šalių verslų ir paskatinti investicijas į inovatyvių produktų kūrimą.
Lietuva siekia stiprinti ekonominį bendradarbiavimą su Japonija gyvybės mokslų, kosmoso, inžinerinės pramonės srityse, taip pat kuriant ir plėtojant lazerių technologijas, finansų technologijas. Lietuva gali tapti tramplinu Japonijai stiprinant savo pozicijas Europoje.
2022 m. Lietuvos ir Japonijos prekyba augo 16 proc. ir sudarė 191 mln. eurų. Eksportas į Japoniją siekė 104 mln. eurų (33 proc. augimas), importas – 87 mln. eurų.
