Beveik penkerius metus veikiančio terminalo operatorė teigia, kad, jos skaičiavimais, dėl atpigusių dujų Lietuvos gyventojai per šį laiką sutaupė apie 100 mln. eurų.
„Dėl to, kad gamtinių dujų vartotojai turi galimybę mokėti rinkos kainą, buvo sutaupyta mažiausiai 100 mln. eurų per šitą laikotarpį. Aišku, kad už „Independence“ reikia mokėti, bet vartotojai iš to turi naudos“, – pirmadienį spaudos konferencijoje teigė „Klaipėdos naftos“ Klaipėdos SGD tarnybos direktorius Arūnas Molis.
Šis skaičiavimas grįstas prielaida, jei iki 2018 metų gyventojai būtų suvartoję tiek pat dujų, kiek 2018-aisiais, galiojant 2014 metų dujų kainoms.
„Lietuvos gamtinių dujų importuotojai, naudotojai moka rinkos kainą, tai turbūt yra svarbiausia, kai šnekame apie terminalo poveikį kainai. (...) Aš vis dėlto manau, kad jeigu kalbame apie nepriklausomybę, ne pinigais tai turėtų būti vertinama“, – sakė A.Molis.
Pasak jo, mažinant terminalo išlaikymo kaštus, iki šiol sprendimus pavyko priimti palyginti sparčiai. Tarkime, valstybės pagalba su Europos Komisija (EK) suderinta greičiau, nei tai paprastai pavyksta.
„Šis procesas, tai yra, sprendimai, susiję su ilgalaikiu SGD tiekimu, yra pakankamai spartus (...) Mes orientuojamės į metų pabaigą, bet iki metų pabaigos reikia sprendimus iš esmės strateginio lygmens (...) Liko du mėnesiai, pagal mūsų įtemptą grafiką mes tą turėtume spėti padaryti. Bet kadangi ne viskas priklauso vien nuo įmonės, tai atsakyti vienareikšmiškai nelabai galiu šiandien“, – sakė A.Molis.
Šiemet turi būti priimti Vyriausybės ir Seimo sprendimai dėl valstybės garantijos suteikimo, Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) sprendimas mažinti SGD dedamąją nuo kitų metų pradžios bei kiti sprendimai.
A.Molis pridūrė, kad valstybės garantija reikalinga 135 mln. eurų paskolai – taip ilgesniam laikotarpiui bus paskirstomi laivo-saugyklos „Independence“ nuomos sutartis su Norvegijos „Hoegh“ kaštai – ne iki 2024 metų, o iki 2044 metų.
Jo teigimu, terminalo saugumo dedamoji dėl šio sprendimo kasmet mažėtų 27 mln. eurų.
„Jeigu kalbame apie tai, kiek galėtų būti sumažinta pati saugumo dedamoji, mes skaičiuojame, – jeigu tai būtų daroma nuo 2020 metų pradžios – ji galėtų mažėti, šios dienos skaičiavimais, 27 mln. eurų. Iki 2024 metų vietoj maždaug 66 mln. eurų būtų galima mokėti apie 27 mln. eurų mažiau“, – sakė A.Molis.
Vėliau būtų priimami sprendimai dėl laivo-saugyklos išpirkimo, pavyzdžiui, valstybės pagalbą tam su EK tikimasi suderinti iki 2021 metų antrojo ketvirčio. Pats laivas būtų įsigyjamas iki 2024 metų gruodžio, o laivo pirkimo konkurso pradžia skelbiama jau kitų metų pirmąjį pusmetį.
„Klaipėdos nafta“ patikslino BNS, kad pirmąjį 2020 metų pusmetį numatoma tik pradinė būsimo konkurso stadija – bus pradėtos aiškintis galimybės rinkoje bei rengti konkurso sąlygos.
„Labai svarbu, kad būtų suderinta valstybės pagalba abiem etapams – tiek dedamosios mažinimui, tiek laivo įsigijimui. Dedamosios mažinimui valstybės pagalba jau yra suderinta, laivo įsigijimui turėtų būti organizuota nauja valstybės pagalbos derinimo procedūra“, – aiškino A. Molis.
„Iki 2022 metų turėtume „Hoegh“ pasakyti, ar perkame šiuo metu Klaipėdoje esantį laivą „Independence“, ar įsivertinę opcijas rinkoje pasirenkame kažkokį kitą variantą“, – sakė A.Molis.
Optimizuoti terminalo išlaikymą ir sumažinti dujų kainas vartotojams planuota nuo šių metų liepos, tačiau to nepavyko padaryti neįvykus birželio pabaigoje suplanuotam „Klaipėdos naftos“ akcininkų susirinkimui.
Smulkioji akcininkė „Achemos grupė“ norėtų atskirtoje bendrovėje „SGD terminalas“, kurios pajamos sudarys apie 70 proc. visų „Klaipėdos naftos“ pajamų, valdyti 10,4 proc. akcijų – tiek, kiek ji valdo dabar „Klaipėdos naftoje“.
