„Mes esame ne tik pirmūnai, bet ir didžiausi to plano („RePowerEU“ – BNS) entuziastai ir turbūt valstybė narė, kuri visus reikalingus darbus jau yra atlikusi. Tikrai Lietuva yra pirmūnė klasėje, kadangi mūsų priklausomybės nuo rusiškų dujų ir naftos jau nebėra. Mes esame pirmoji valstybė narė tą įgyvendinusi“, – LRT radijui sakė A.Pranckevičius.
Tai jis teigė trečiadienį Europos Komisijai (EK) rengiantis pristatyti 195 mlrd. eurų vertės priemonių paketą „RePowerEu“, kaip iki 2027-ųjų atsikratyti Europos Sąjungos priklausomybės nuo Rusijos iškastinio kuro ir nustatyti naujus, ambicingesnius atsinaujinančiosios energijos gamybos bei energijos taupymo tikslus.
Pasak A.Pranckevičiaus, be „RePowerEu“, Europos Komisija šiandien pristatys dar du svarbius paketus – Ukrainos atstatymo ir gynybos. Ambasadoriaus teigimu, šie paketai formuos artimiausių savaičių Briuselio darbotvarkę bei bus aptariami gegužės pabaigoje vyksiančioje Europos Vadovų Taryboje.
A.Pranckevičius pažymėjo, jog svarbiausias iš jų – „RePowerEU“ paketas, kuriuo siekiama sumažinti energetinę priklausomybę nuo Rusijos iškastinio kuro.
„Jame yra trys pagrindiniai aspektai. Pirma, tai rusiškų dujų, naftos ir anglies importų pakeitimas kitais ištekliais – suskystintomis dujomis, vandeniliu, elektra. Antra, tai yra iškastinio kuro palaipsnis pakeitimas atsinaujinančia energetika apskritai. (...) Komisija siūlys padidinti ambicijas iki 2030-ųjų metų nuo keturiasdešmties iki keturiasdešimt penkių procentų (padidinti „žaliosios“ energetikos dalį Bendrijos energijos balanse – BNS). Trečias aspektas – energijos paklausos mažinimas“, – kalbėjo A.Pranckevičius.
Ambasadoriaus teigimu, kartu su paketu bus priimti du įstatymų pasiūlymai – priemonių finansavimas bei atsinaujinančios energijos direktyvos pokyčiai.
Pasak A.Pranckevičiaus, su šiandien planuojamu pristatyti „RePowerEU“ planu yra tiesiogiai susijusios derybos dėl šeštojo sankcijų paketo Rusijai.
„Vengrija ne kartą yra sakiusi, kad laukia šio paketo („RePowerEU“ – BNS) ir žiūrės į detales, kiek matys jame pasiūlytų regioninių infrastruktūros sprendimų, leidžiančių regionui, įskaitant ir Vengrijai, palaipsniui atsisakyti rusiškos naftos. (...) Visi tikisi, kad šis paketas būtent ir padės pagaliau pasiekti persilaužymą derybose (dėl šeštojo sankcijų Rusijai paketo – BNS)“, – sakė A.Pranckevičius.
Budapeštas priešinasi šeštame sankcijų Rusijai už karą Ukrainoje pakete numatytam draudimui importuoti rusišką naftą, tvirtindamas, kad toks embargas skaudžiai smogtų Vengrijos ekonomikai.
A.Pranckevičius pažymėjo, kad kai kurioms šalims trūksta būtinos infrastruktūros – dujų jungčių, suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalų, taip pat ne visur sujungti elektros tinklai.
Pasak jo, Europos Sąjunga dėl energetinių išteklių tiekimo derasi su Alžyru, Azerbaidžanu, tuo metu dėl SGD tiekimo siekiama susitarti su Egiptu bei Izraeliu.
