„Gavus naujas dujų kainas, kurios atitinka europines – Vokietijos – kainas, Lietuvos pozicijos arbitraže susilpnėtų. Tai akivaizdžiai rodytų, kad abi pusės gali susitarti ir be arbitražo, kad tai yra susitarimo klausimas, o ne arbitražinis klausimas“, – BNS sakė A.Sekmokas.
Jo teigimu, nėra aišku, ką Lietuvos Vyriausybė pasiūlė už pigesnes dujas „Lietuvos dujoms“.
Gavus naujas dujų kainas, kurios atitinka europines – Vokietijos – kainas, Lietuvos pozicijos arbitraže susilpnėtų. Tai akivaizdžiai rodytų, kad abi pusės gali susitarti ir be arbitražo
„Mes nesame tikri, kad gali būti kitų susitarimų – tarkim, dujų kaina dabar nuleidžiama, o, tarkim, pozicija (Lietuvos – BNS) nebūtinai atsiimama, bet pozicija arbitraže gali būti susilpninama. Pavyzdžiui, nebus teikiami tam tikri dokumentai, nebus keliami tam tikri klausimai. Šiandien nėra aišku, dėl kurių priežasčių „Gazprom“ mažina kainas – jų niekada nemažina šiaip sau. Derybose abi pusės visada siūlo nuolaidas. Ką pasiūlė „Gazprom“, mes matome, kas pasiūlyta iš Lietuvos pusės, iš tikrųjų tai nėra matyti, nėra aišku“, – BNS kalbėjo eksministras.
Kartu jis sakė, jog naujas bendrovės „Lietuvos dujos“ inicijuotas arbitražas neatrodytų įtikinamai.
„Kalba apie naują ieškinį Stokholme neatrodo įtikinamai, nes naujas ieškinys yra tik tarp įmonių, tuo metu nuostolius patyrė visi Lietuvos vartotojai – ne įmonė. Net jei toks ieškinys ir būtų, jis būtų daug silpnesnis“, – BNS teigė A.Sekmokas.
Anot jo, anksčiau „Lietuvos dujos“ negalėjo inicijuoti arbitražo, nes, jo žodžiais, tai būtę buvęs „Gazprom“ ginčas prieš „Gazprom“, kuris turėjo didžiulę įtaką „Lietuvos dujose“.
Vis dėlto paklaustas, kas jo nuomone, privertė „Gazprom“ pakeisti dujų kainodarą, A.Sekmokas sakė, jog tai galėjo lemti artėjantis Trečiojo energetikos paketo įgyvendinimo terminas ar Stokholmo arbitraže vykstantys procesai.
„Manau, kad vienas dalykas – Trečiojo paketo įgyvendinimo terminas – artėja sprendimas dėl „Amber Grid“ (iki spalio pabaigos „Gazprom“ turi pasitraukti iš įmonės akcininkų arba likti juo be balso teisės). Tam sprendimui jau įvykus , „Gazprom“ turėtų visiškai kitą situaciją. Dabar tas susitarimas rodytų „Gazprom“ geranoriškumą Lietuvos atžvilgiu ir rodytų, kad jis didelių vartotojų interesų nepažeidė. Lygiai taip pat gali būti ir arbitražo Stokholme žingsniai, kurie spartina „Gazprom“ ieškojimą rasti tam tikrų argumentų savo naudai“, – teigė buvęs energetikos ministras
Jis pažymėjo, jog arbitraže ypač svarbi tarptautinių ekspertų atlikta nepriklausoma ekspertizė, kuri parodė, jog Lietuvos vartotojai patyrė daugiau kaip 4 mlrd. litų nuostolių.
„Ekspertizė patvirtino, kad nuostolis Lietuvai yra daugiau kaip 4 mlrd. litų. Tas yra labai svarbus argumentas, tas sudaro prielaidas, kad Lietuva gali laimėti nemažą naudą iš arbitražo. Arbitražas gali „Gazprom“ pripažinti neteisų ir įpareigoti kompensuoti Lietuvai. Tokia išvada naudinga Lietuvai“, – BNS sakė ministras.
