Pasak jo, Lietuva pati turi aktyviau kovoti su Baltarusijos Astravo atominės elektrinės (AE) grėsme, o vienas būtinų veiksmų – trauktis iš posovietinės BRELL sutarties.
A.Sekmoko teigimu, visi Lietuvos jau priimti sprendimai užkardant Astravo elektrą nedavė norimų rezultatų, todėl reikia imtis žymiai rimtesnių veiksmų. Jų nesiimant akivaizdu, kad Lietuva pralaimi.
Kijevas šiemet buvo kuriam laikui sustabdęs elektros pirkimą iš Baltarusijos, tokį žingsnį sveikino ir Lietuvos atstovai, tačiau pastaruoju metu baltarusiškos elektros importas į Ukrainą atnaujintas.
„Ukraina, be abejo, patiria elektros energijos deficitą, įjungia atomines elektrines ir, aišku, geri santykiai su Lietuva dar nereiškia, kad Ukraina turi aukoti savo ekonominius interesus, kai ten ekonominė situacija daug sunkesnė negu Lietuvoje (...) Norėti, kad kitos šalys spręstų mūsų energetinio saugumo problemą, na, būtų sudėtinga“, – BNS sakė A.Sekmokas.
Buvęs energetikos ministras mano, kad Ukrainos rinka baltarusiškai elektrai yra palanki sąlyga galimam Astravo AE plėtojimui. Maža to, nėra garantijų, jog ilgainiui ir Baltijos šalyse, netgi Lietuvoje, politinis kursas nepakryps kita linkme, taip atverdamas kelią Astravo AE elektrai į Švediją ar Lenkiją.
„Rinkos plėtra Astravo atominei atveria visai kitas galimybes ir tolesnei plėtrai, tai yra, trečio ir ketvirto bloko statybai. Kol kas apie tai planų konkrečių nėra, bet tam tikri pareiškimai, kad atominė energetika Baltarusijoje bus plėtojama, – mes tokių pareiškimų girdime“, – sakė A.Sekmokas.
Jis tikino, kad tvarkingas pasitraukimas iš BRELL sutarties ir linijų su Baltarusija atjungimas nepakenktų Lietuvos energetikos saugumui. Baltarusija šiemet balandį dėl savo sistemos bandymų jau buvo atjungusi visas keturias perdavimo linijas su Lietuva.
„Pasitraukimas iš BRELL sutarties būtų aiškus ženklas, kad Lietuva rimtai imasi Astravo blokados, tai pirma. Antra, tai būtų impulsas judėti link sinchronizacijos 2025 metais. Nes reikia suprasti labai akivaizdžiai, kad nepasitraukus iš BRELL sutarties ir neišjungus linijų, sinchronizacija neįmanoma“, – sako A.Sekmokas.
Anot jo, 2025-ieji, kai turi būti baigtas tinklų sinchronizavimas su žemynine Europa, jau artėja, o dar laukia virtinė tam būtinų darbų.
„Turime visą eilę veiksmų – pasitraukimas iš BRELL, linijų išjungimas, izoliuotas (Baltijos šalių sistemų – BNS) veikimas, sistemų parametrų derinimas ir sinchroninis prisijungimas. Tam reikia laiko. Tai nėra savaitės ar dviejų reikalas. Vien įspėjimas apie pasitraukimą iš BRELL turi būti prieš pusę metų“, – sakė ekspertas.
Jis teigė abejojantis, ar iki šiol kovai su Astravo AE grėsme skirti veiksmai duoda rezultatų. O dabar, pasak A.Sekmoko, Lietuvos valdžia tvarkosi su koronaviruso pandemija ir migrantų krize, tad dėmesio energetiniam saugumui dar mažiau.
„Vis dėlto tie žingsniai, kurie buvo padaryti, tai yra, atsisakymas suteikti 100 megavatų rezervą pagal BRELL sutartį, prekybos baltarusiška elektra Lietuvoje nutraukimas ir galiausiai tas teisinis pralaidumų ribojimas – ne faktinis, bet tik teisinis – rodo, kad tai neduoda pakankamų rezultatų, kad reikia imtis žymiai rimtesnių veiksmų (...) Aktyvių veiksmų nėra, ir tai rodo Lietuvos šioje srityje akivaizdų pralaimėjimą“, – sako A.Sekmokas.
Ukrainos ministerija: reguliuotojas nepratęsė embargo
Ukrainos Energetikos ministerija teigia, kad šalis importuoja elektrą iš Baltarusijos po to, kai ukrainiečių reguliuotojas panaikino importo draudimą. Savo ruožtu energetikos kompanijų motyvų prekiauti baltarusiška elektra ministerija nekomentuoja.
„Ukrainos nacionalinė energetikos ir komunalinių paslaugų reguliavimo komisija nepratęsė draudimo elektros importui iš Rusijos ir Baltarusijos. Atitinkamai „Ukrenergo“ (Ukrainos elektros perdavimo sistemos operatorė – BNS) turėjo surengti aukcionus dėl tarptautinio pjūvio. Laimėjusios aukcione kompanijos įgijo teisę importuoti elektrą iš Rusijos ir Baltarusijos“, – komentare BNS teigia Ukrainos ministerija.
Pasak jos, teisėta importo galimybė leido bendrovėms dalyvauti operatorės aukcionuose.
„Savo ruožtu tokių kompanijų motyvacijos Energetikos ministerija komentuoti negali, nes tai yra jų komercinė veikla“, – rašoma komentare.
Ministerija nurodė, kad „Ukrenergo“ pirmadienio duomenimis, importas iš Rusijos į Ukrainą nevyko, o praėjusį šeštadienį atnaujintas importas iš Baltarusijos pirmadienį sudarė 9,78 gigavatvalandės (GWh).
Ukrainos atstovai taip pat informavo BNS, kad lapkričio 2 dieną dėl pajėgumų deficito šalies sistemoje operatorė buvo priversta aktyvinti avarinę pagalbą iš Baltarusijos bei Slovakijos. Pati Ukraina šiemet du kartus – sausį ir birželį – suteikė avarinę pagalbą Baltarusijai.
Ukrainos ministerija paaiškino, kad pajėgumų deficitas šalyje kilo dėl išaugusio avaringumo šiluminėse elektrinėse, padidėjus energijos suvartojimui.
„Siekiant išsiaiškinti techninių sutrikimų priežastis bus atliktas tyrimas“, – teigiama komentare.
Ukraina pažymi, kad stabiliam šildymo sezonui šiemet, palyginti su praėjusiais metais, planuojama padidinti atominių elektrinių generaciją 12 proc.
Siekiant išsiaiškinti techninių sutrikimų priežastis bus atliktas tyrimas.
Baltarusija pranešė šeštadienį atnaujinusi elektros eksportą į Ukrainą, nors Kijevas anksčiau skelbė, kad toliau laikysis nuostatos nepirkti elektros iš Baltarusijos ir Rusijos.
Gegužės pabaigoje Ukrainos energetikos rinkos reguliuotojas iki spalio mėnesio uždraudė importuoti elektrą iš Baltarusijos ir Rusijos. Kijevas tokį sprendimą siejo su pasiruošimu Ukrainą atjungti nuo energetikos žiedo su Rusija ir Baltarusija, siekiant ateityje ją sinchronizuoti su Europos elektros perdavimo sistemos operatorių tinklu ENTSO-E.
Rugsėjo pabaigoje Ukrainos energetikos rinkos reguliuotojas paskelbė, kad elektros importo iš Baltarusijos ir Rusijos draudimo galiojimą pratęsė dar mėnesiui – iki lapkričio pradžios.
„Ukrenergo“ surengus lapkričio aukcioną, jo dalyviai išpirko visus siūlomus pajėgumus. Beveik visą jungties su Baltarusija galią – 885 MW – išpirko Ukrainos atominių elektrinių operatorė „Energoatom“.
Šeštadienį skelbta, kad elektrą iš Baltarusijos importuoja vienintelė bendrovė TET (5 megavatvalandes), o „Energoatom“ ir „ERU Trading“, kuri per aukcionus taip pat išpirko pralaidumų, elektros neimportavo.
