„Todėl, kad privatus verslas nebūtų dotuojamas vartotojų sąskaita. Pavyzdžiui, įsisteigiu įmonę, sudalyvauju pas jus („Litgas“ – BNS) aukcione dėl suskystintų dujų ir jas nusiperku, jūs perkate jas po 29 eurus, o aš – iš jūsų po 15 eurų už megavalandę, nes dar 14 eurų padengs vartotojai. Ir pasistatęs infrastruktūrą iš to galiu darytis biznį – susipilu į savo konteinerius dujas ir jas parduodu“, – penktadienį pasitarime su energetikais dėl SGD terminalo išlaikymo teigė A.Skardžius.
Jo teigimu, įstatyme turi būti saugikliai, kad „Litgas“ dujos nebūtų perparduodamos pigiau negu įmonė jas tiekia į rinką.
Pasak jo, tą patį galėtų daryti ir „Klaipėdos nafta“: „Pasistato konteinerį krante, nusiperka laivelį, iš jūsų („Litgas“ – BNS) paima dujas, kurių neturite kur dėti, vežioja, parduoda“.
Jo teigimu, įstatyme turi būti saugikliai, kad „Litgas“ dujos nebūtų perparduodamos pigiau negu įmonė jas tiekia į rinką.
„Jeigu valstybinė įmonė, suprasčiau – jie galėtų uždirbus tą skirtumą dėtis sau ir mokėti dividendus. Dabar įstatyme turėtų būti įdėta (nuostata – BNS) uždrausti tokia veikla užsiiminėti („Klaipėdos naftai“ – BNS) kaip susijusiam asmeniui“, – pridūrė A.Skardžius.
„Litgas“ vadovo Dominyko Tučkaus teigimu, tokių atvejų bus išvengta, Energetikos ministerijai ketinant įvesti galimų aukciono dalyvių apribojimus, kurie atseikėtų „nerimtus dalyvius“.
„Yra apibrėžta, kad tai būtų daroma aukciono būdu.Antras dalykas – yra ribojamas įsigyjamų dujų kiekis. Tai yra iš tiesų didelis kiekis...“ – teigė D.Tučkus.
Energetikos ministerijos Naftos ir dujų skyriaus vedėjo pavaduotojas Karolis Švaikauskas sakė, kad bus numatytas saugiklis, kad parduodamų perteklinių SGD kiekis būtų apribotas ne mažiau kaip vienu laivu.
„Tokiu atveju neatsiras spekuliantų, kurie mažais kiekiais bandytų per paskirstymo stotį įsigyti dujų“, – teigė specialistas. Anot jo, kainos riboti nereikėtų.
„Klaipėdos naftos“ atstovas Jonas Kimontas aiškino, kad įmonė negali būti dujų tiekėja ir nepirks dujų.
„Klaipėdos nafta“ tik suteiks viešą prieigą prie infrastruktūros objektų – tas dujas galės įsigyti bet kuris tiekėjas ir naudodamasis „Klaipėdos nafta“ infrastruktūra tas dujas galės perskirstyti iš didžiojo terminalo į mažesnį ir paskirstyti, kur jam reikia“, – teigė J.Kimontas.
D.Tučkaus teigimu „Litgas“ dujas iš „Statoil“ šiemet perka už 29,04 euro už megavalandę, o kitų metų kaina sumažės iki 26,7 euro. Energijos gamintojams įmonė dujas parduoda po 31-32 eurus.
Kainų komisijos teigimu, 2015 metų antrojo pusmečio bendra dujų rinkos kaina – 15 eurų.
„Klaipėdos nafta“ ketina iki 2017 metų pradžios pastatyti 27 mln. eurų vertės paskirstymo stotį bei teikti SGD bunkeriavimo, dujų krovos į sunkvežimius paslaugas Baltijos šalių bei Lenkijos klientams. Projektą „Klaipėdos nafta“ plėtoja kartu su Vokietijos SGD tiekėja „Bomin Linde LNG“.
Antžeminiu terminalu žada naudotis ir bendra „Litgas“ ir Norvegijos koncerno „Statoil“ įmonė, kuri tieks SGD kitiems Baltijos jūros regiono uostams ar atskiriems klientams.