„Po poros savaičių mes tikrai turėsime pakankamai neblogą vaizdą, ir tikiuosi, kad po poros savaičių Europos Komisija išsigrynins, kokias pajėgas jie skiria reglamento įgyvendinimui ir pagalbai šalims narėms jį įgyvendinant“, – BNS antradienį sakė viceministras.
„Turėsime statistiką ir savo versiją, kas yra pagrindinis elektros eksportuotojas į Lietuvą, pagrįstą konkrečiais duomenimis. (...) Manau, kad po dviejų savaičių turėsime pakankamai korektiškus duomenis, kuriais galime remtis ir pradėti kalbėti“, – teigė jis.
Viceministras pirmadienį Briuselyje susitiko su Europos Komisijos atstovais, kur, be kitų klausimų, aptarė, kaip įgyvendinti sprendimus dėl perteklinių pajamų surinkimo.
Pasak jo, šiuo metu Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) renka duomenis apie Lietuvos prekybą elektra ir jos tiekimo kelius.
„Kai susirinksime visus argumentus, kas yra mūsų pagrindinis prekybinis partneris, tada susėsime su Komisija ir kalbėsime, kaip organizuosime derybinį procesą“, – sakė A.Zananavičius.
Jis neatmetė, jog dėl kai kurių duomenų VERT turės kreiptis į užsienio reguliuotojus.
Viceministras perspėjo, jog prieš derybas su elektrą eksportuojančiomis valstybėmis Lietuva neskelbs savo lūkesčių bei pageidaujamų sumų.
„Mes ruošiamės deryboms ir nenorime atskleisti savo lūkesčių. Pirmiausia, lūkesčiai pasakomi derybiniam partneriui, o ne iškomunikuojami viešai“, – teigė A.Zananavičius.
„Turiu iš karto pasakyti, kad skaičių neviešinsime jokių prieš derybas“, – sakė viceministras.
Jis taip pat neatmetė, kad iš dalies gamintojų gali nepavykti surinkti perteklinių pajamų – ypač iš tų, kurie su klientais turi sudarę tiesioginius kontraktus.
„Labai daug rinkos (dalyvių – BNS) turi tiesiogines elektros pirkimo sutartis, o kur jos yra, visur kainos yra ženkliai mažesnės nei kainų lubos“, – teigė A.Zananavičius.
„Gali būti, kad nebus pagrindo jų apmokestinti. Jeigu jie turi ilgalaikes sutartis, o kaina ten žemiau nei 180 (eurų už megavatvalandę) (...), tai to nėra“, – teigė viceministras.
Jis neatskleidė, kiek perteklinių pajamų būtų galima surinkti iš Lietuvoje veikiančių elektros gamyboje dujų nenaudojančių įmonių, tačiau sakė, kad renkant duomenis greta reguliuotojo gali būtų pasitelktos ir kitos institucijos – pavyzdžiui, Valstybinė mokesčių inspekcija.
„Daug surinks šalys, kurios turi energijos gamybą iš didelių hidroelektrinių ar atominių elektrinių. (...) Girdėjau, kad toje pačioje Belgijoje, kur vyrauja branduolinė energetika, pajamos skaičiuojamos milijardais“, – teigė A.Zananavičius.
Rugsėjo pabaigoje ES ministrai Briuselyje sutarė perskirstyti pigiai elektrą gaminančių – vėjo, saulės, atliekų, branduolinės ar vandens energijos – įmonių vadinamuosius viršpelnius, nustatant jiems 180 eurų už megavatvalandę kainos lubas.
