Pavyzdžiui, jei Seimo narys šiuo metu uždirba 1924 eurus į rankas ir gyvena vienas, vadinasi, jis už šildymą neturėtų mokėti daugiau nei 182 eurus – šią sumą viršijanti šildymo kaina turėtų būti kompensuojama.
Tad jei toks asmuo gyventų senamiestyje ir 50 kvadratinių metrų šildymo kaina siektų 300 eurų, jam turėtų būti kompensuojama 118 eurų.
Tokius skaičius parodo nauja pristatyta Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) skaičiuoklė, skirta įvertinti būsto šildymo išlaidų kompensacijas.
Pavasarį Seime, rengiantis panaikinti PVM lengvatą šildymui, buvo priimta nauja kompensacijų už šildymą tvarka, kuri atvėrė galimybes platesniam žmonių ratui gauti kompensacijas už šildymą. Tačiau vėliau PVM lengvata buvo grąžinta, o ir naujoji kompensacijų tvarka liko.
Dabar tampa panašu, kad dalis dideles pajamas gaunančių asmenų bus remiami dvigubai.
Įstatyme numatyta, kad jei išlaidos šildymui viršija 10 proc. gyventojo pajamų (iš jų atėmus valstybės remiamas pajamas – 102 Eur), viršijanti dalis turėtų būti kompensuojama.
Pagal skaičiuoklę, jei asmuo gauna 1000 eurų pajamas, už šildymą neturėtų mokėti daugiau nei 89,8 euro. Jei 1000 eurų pajamas gauna 2 asmenų šeima, ji už šildymą nemokės daugiau nei 79,6 euro. Suma dar mažėtų po 10,2 euro už kiekvieną turimą vaiką.
Jei pajamos pasiektų 2000 eurų, maksimali už šildymą mokama suma asmeniui – 189,8 euro. Ši suma proporcingai auga gaunamoms pajamoms.
Vyriausybė yra paskelbusi planus didinti valstybės remiamas pajamas nuo 102 iki 122 eurų – tokiu atveju kompensacijos dar labiau išaugtų.
Kompensacijos mokamos už ne didesnį nei 50 kvadratinių metrų šildomą plotą, jei asmuo gyvena vienas arba dviese, o už kiekvieną papildomą asmenį šeimoje pridedama po 10 kvadratinių metrų. Įstatyme nėra atsižvelgta nei į šildymo būdą, nei į kainą.
Numatyti saugikliai, bet jie „apeinami“
Įstatyme įtvirtinti saugikliai numato, kad kompensacija neskiriama, jei valdomas turtas viršija normatyvus – tad daug uždirbantieji, norėdami gauti kompensacijas, turėtų „gyventi šia diena“ ir didelio turto neturėti.
Kompensacijos nemokamos tuomet, kai viršijami valdomo turto normatyvai: turima grynųjų suma viršija 1530 eurų asmeniui ir po 1020 eurų kiekvienam kitam kartu gyvenančiam asmeniui, taip pat kai turima daugiau nei 2040 eurų vertės kilnojamojo turto ir vertybinių popierių (vienam asmeniui, kiekvienam kitam – po 1530 eurų).
O nekilnojamojo turto vertė kiekvienoje savivaldybėje vertinama atskirai. Imamas 60 kvadratinių metrų būsto ploto normatyvas ir jo rinkos kaina, taip pat papildomai apribotas maksimalus žemės kiekis.
Tad jei gyventojas uždirba didelį atlyginimą, šildymo kaina yra neproporcingai didelė, o didelio turto neturi sukaupęs – jis turi galimybę kreiptis į savivaldybę dėl kompensacijos.
Šildymo kompensacijos taikomos ir tuo atveju, jeigu būstas yra oficialiai nuomojamas.
Ministerijos atstovė: gali būti ir su didesnėmis pajamomis
SADM Piniginės paramos skyriaus vedėja Svetlana Kulpina, pristačiusi naująją skaičiuoklę, patvirtino, kad netgi ir didesnes pajamas gaunantys žmonės galės pretenduoti į kompensacijas į šildymą.
„Jeigu kuras rinkoje brangus, jeigu šalta žiema ir išlaidos yra didelės, tai galimai ir su pakankamai didelėmis pajamomis gali ateiti į sistemą žmonės. Jeigu jų išlaidos šildymui viršys 10 proc. pajamų, tai visko gali būti. Tai priklauso nuo to, kokia yra šildymo kaina, kokia oro temperatūra lauke“, – sako S.Kulpina.
Ji pažymėjo, kad skaičiuoklė yra preliminari, mat papildomai savivaldybės vertins kiekvieno asmens turtą.
„Jei turite namie baseiną, tai čia jau turto klausimai tada lems, – aiškino S.Kulpina. – Jei jau turite namą 1000 kvadratų, o gyvenate vienas, tai kompensaciją gausite tik už 50 kvadratų – už viršijamą plotą jūs mokėsite pats. Bet yra vertinama ir turto vertė, jei ji bus viršyta, kompensacijos apskritai negausite.“
Ji aiškina, kad nepriklausomai nuo to, kur asmuo turi būstą, taikomas 60 kvadratų normatyvas, kad būtų galima pretenduoti į kompensaciją (šeimai ploto dydis auga).
„Jei turite būstą Vilniuje – būtų vertinama iki 60 kvadratinių metrų kaina. Jei viršija – jums nepriklauso kompensacija“, – sako S.Kulpina.
Tačiau ji pažymėjo, kad ekstremalių situacijų atvejais į savivaldybes dėl kompensacijos gali kreiptis ir itin turtingi asmenys.
„Jei ekstremali situacija, o jūs pagal turtą esate pasiturintis žmogus, bet staiga praradote visas pajamas, tarkime, netekote darbo, savivaldybė, įvertinusi ir surašiusi buities ir gyvenimo tikrinimo aktą, gali jums išimties tvarka skirti paramą tam tikram laikotarpiui. Tol, kol galėsite imtis veiksmų disponuoti savo turtu ir gauti pajamų iš turto“, – sako S.Kulpina.
Tačiau ir 3000 eurų uždirbantis asmuo išskirtinais atvejais galėtų tikėtis kompensacijos.
„Na, jei jau turite 3000 eurų pajamų, o šildymas be galo brangus ir viršija 10 proc. jūsų skirtumo tarp pajamų ir valstybės remiamų pajamų, tai nebent tokiu atveju. Juk negali uždrausti žmogui tiesiog nuomotis būstą“, – svarstė S.Kulpina.
Ji akcentavo, kad šalyje vidutinė šildymo kaina siekia 1,19 euro kvadratiniam metrui – paprastai 50 kvadratinių metrų būsto apšildymas atsieina 59,5 euro.
V.Poderys: kompensacijas gaus neturtingieji
Seimo Energetikos komisijos pirmininkas Virgilijus Poderys po publikacijos atsiuntė komentarą, kad valstybės parama gyventojams už šildymą užtikrinama dviem būdais: per PVM lengvatą ir per tiesioginę paramą (kompensaciją).
„PVM lengvata naudojasi visi, nepriklausomai nuo jų pajamų ir turtingumo. Tuo tarpu tiesioginę paramą gauna tik tie, kuriems trūksta pajamų susimokėti už šildymą. Todėl teisingas yra Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos siūlymas – mažinti pirmąją paramos dedamąją (kai remiami ir turtingesni) ir didinti antrąją dedamąją (kompensacija mažas pajamas gaunantiems)“, – teigiama komentare.
Įsigaliosianti PVM lengvatos šildymui tvarka užtikrina, kad, nepriklausomai nuo to, kokio procentinio dydžio bus PVM lengvata, gyventojai, kurių išlaidos šildymui viršija 10 proc. jų bendrųjų pajamų, galės gauti kompensaciją.
„Tai reiškia, kad valstybės paramą gaus daugiau mažas pajamas turinčių gyventojų, o turtingesni žmonės susimokės patys, nes jų išlaidos už šildymą neviršys 10 proc. bendrųjų pajamų. Ši nuostata galioja ne tik miestų daugiabučių gyventojams, bet ir besišildantiems savo būstus malkomis, anglimi ir dujomis“, – aiškina V.Poderys.
Nuo spalio 1 d. įsigaliojus naujai tvarkai valstybės paramos šildymui galės tikėtis apie 200 tūkst. vartotojų, tuo tarpu pernai ją gavo tik 115 tūkst. gyventojų.
„Apie 70 proc. kompensacijų gavėjų yra pensinio amžiaus žmonės, bet sumažinus pajamų kartelę, į sistemą pateks ir uždirbantieji minimalų atlyginimą, vieniši asmenys bei šeimos su vaikais. Pagal anksčiau galiojusią tvarką, vartotojai galėjo tikėtis kompensacijos tik kai jų išlaidos šildymui viršijo 20 proc. pajamų, nors ir tada galiojo 9 proc. PVM lengvata šildymui“, – teigia V.Poderys.
