Seime vykusioje diskusijoje dėl ilgalaikio SGD tiekimo užtikrinimo ir terminalo išpirkimo dauguma nuomonių buvo vieningų – ministrai, Seimo nariai ir valstybės įmonių atstovai palaikė šalies investicijas, tam anksčiau pritarė ir premjeras, ir prezidentė.
Tačiau „Achemos grupės“ vadovas L.Sabaliauskas drįso suabejoti – jų kaina guls ant vartotojų pečių, o be terminalo artėja ir kiti dideli projektai.
„Tarp visų vegetarų mes vieninteliai mėsėdžiai“, – rėžė L.Sabaliauskas.
Didžiausia problema – nebeaišku, ar verta investuoti į verslą.
„Dabar gi laukia ir sinchronizavimas, ir GIPL (dujų jungtis su Lenkija) – kaip šitie objektai darys įtaką galutinei kainai vartotojams taip pat nežinome. (…) Verslas nori labai konkretaus aiškumo – kokioje sistemoje mes veiksime ir ką tas laivas užtikrins konkrečioje sistemoje“, – teigia L.Sabaliauskas.
Anot jo, šiuo metu bendrovė negali suvokti, kokioje sistemoje jai teks veikti, kai konkuruoti jai tenka globalioje rinkoje – pasigedo teisingo apmokestinimo. Šį klausimą kėlė ir Lietuvos pramonininkų konfederacija – kiek kainuos būsimi projektai vartotojams.
„Kai kalbame apie saugumą, pirmiausia kalbame apie sinchronizaciją, apie dujų jungtį su Lenkija – o kiek šitie sprendimai darys įtaką galutinei kainai vartotojams? Šiandien atsakymo nežinome ir negalime atsakyti, ar verta mums investuoti į šį verslą, ar dar palaukti“, – sako L.Sabaliauskas.
Jis teigė neprašantis kažkokios pagalbos ar „nuostolių padengimo įstatymų“ – prašo sąlygų teisingai konkurencijai, „tokių paprastų dalykų, kurie lyg ir yra valstybės pagrindiniai uždaviniai“.
„Tai strateginis objektas ir šalies saugumą užtikrinantis objektas – turbūt būtų protinga sukurti tokių projektų finansavimo eilutę biudžete. Šiuo metu nesimato ataskaitų apie 9 bloko veikimą, kuris strateginis, apie terminalą, kuris strateginis“, – siūlė L.Sabaliauskas.
Dujų kaina mažėjo ir be terminalo?
L.Sabaliauskas pripažįsta, kad terminalo atsiradimas sutapo su gamtinių dujų kainų mažėjimu 2014 metais, tačiau akcentavo, kad tuo pat metu dujos pigo ir Vokietijoje, ir Didžiojoje Britanijoje.
„Klausimas, ar šitas laivas numušė kainas Anglijoje ir Vokietijoje – na, tikriausiai ne, bent jau mes taip galvojame. Prasidėjusi skalūnų revoliucija tikriausiai turėjo įtakos regionui“, – sako L.Sabaliauskas.
Jis pripažįsta tai, kad „Independence“ terminalas padėjo Lietuvai pasiekti nepriklausomybę, tačiau gamtinių dujų kainą lėmė „daug dedamųjų“.
„Energetinę nepriklausomybę – tikrai taip, jis užtikrina. Tik klausimas, ar pasiekėme tikslą subalansuoti dujų kainas“, – aiškina L.Sabaliauskas.
Jis akcentuoja, kad jau dabar dujų kainos kone identiškos tam laikotarpiui, prieš pat terminalo atsiradimą, o metų pabaigoje prognozuojamas didesnis augimas.
Dujų kainoje – ketvirtadalis
„Kalbant apie tikslus ir rezultatus – galiausiai pasiekėme 48 eurus kiekvienam 1000 kubinių metrų, kai vidutinė dujų kaina rinkoje siekia 200 eurų“, – sako „Achemos grupės“ vadovas ir skaičiuoja, kad prie dujų kainos terminalas prideda papildomus 24 procentus.
Anot jo, jei nebūtų terminalo, Lietuva turėtų 24 proc. rezervą kainoms didėti – tai verslui būtų faktiškai tas pats. Tik neapibrėžtumas tas, kad kainos, nesant terminalo, galėtų augti ir dar labiau.
Toliau jis piktinosi, kodėl „Achema“ turi apmokėti didžiąją dalį SGD terminalo išlaikymo išlaidų. Ir ne tik tai – dar „Achema“ apmoka ir strateginių energetikos įmonių pelnus.
„Mums suprantama ta vieta, kur yra einamieji kaštai, kažkiek laivo nuoma, kuri yra gerokai per didelė. Tačiau investicijų grąža ir nusidėvėjimas – sutikite, kad nėra labai etiška tą įdėti į mokestį ir versti sumokėti dar ir už tą pelną, kurį įmonė patiria eksploatuodama tą laivą“, – sako L.Sabaliauskas.
Jis bedė pirštu ir į „Litgas“ monopolį – ši įmonė yra paskirtasis tiekėjas, kuris parūpina būtinąjį dujų kiekį, o vien ši veikla per metus kainuoja apie 21–25 mln. eurų. Pasak L.Sabaliausko, šiai veiklai galėtų būti bent jau paskelbtas viešas konkursas, kurio laimėtojui ir būtų patikėta tokia veikla – konkurencija sumažintų kainą.
„Klausimas, ar tai leidžia mums konkuruoti su tais pačiais vokiečiais ir anglais, kurie šito antkainio neturi? (…) Konkuruoti su tais, kurie gyvena be šitų kaštų, darosi vis sudėtingiau ir sudėtingiau. Net jei ir bandytume suvaldyti visus savo kaštus ir sustoti, nedirbti – mes terminalo mokestį vis tiek privalėtume susimokėti, kadangi išeities tam nėra. Tai paradoksas, SGD mokestis mūsų produkcijos vienete sudaro 5 proc.“, – piktinosi L.Sabaliauskas, pažymėjęs, kad nuo „Achemos“ priklausomi 2000 verslo partnerių.
Galiausiai jis savo pristatymą apibendrino Winstono Churchillio citata: „Kai kurie verslą laiko plėšriu tigru, kurį reikia nušauti, kiti karve, kurią galima pamelžti, bet tik tie, kurie supranta teisingai, jie mato kaip arklį, kuris tempia visą vežimą.“
Valdantieji neabejoja terminalo nauda
Seimo Energetikos komisijos pirmininkas Virgilijus Poderys akcentavo, kad terminalo išpirkimo klausimas yra „karšta tema“, tačiau akcentavo, kad didieji projektai yra ir geopolitiniai – jie turi saugumo dedamąją.
Energetinio saugumo tyrimų centro vadovas prof. Juozas Augutis patikino, kad geopolitiniai veiksniai netgi ne mažiau svarbūs nei ekonominiai ar techniniai.
„Mūsų dujų sistemos priklausomybė nuo vieno tiekėjo – buvo akivaizdu, kad visiškai neapginta sistema nuo bet kokių – tiek politinių, tiek geopolitinių tikslų, juo labiau kad tas tiekėjas nėra visiškai laisvas komercinis tiekėjas, turiu omeny „Gazprom“, – aiškino J.Augutis.
Jis skaičiavo, kad SGD terminalas visos Lietuvos energetinio saugumo lygį padidino 12 procentų, dar didesnį poveikį turės būsima sinchronizacija.
„Net pagalvot nebūtų galima apie sustabdymą ar pardavimą to laivo, grįžtume vėl į tą pačią situaciją, kurioje buvome. (…) Mes jau turbūt būtume sumokėję trigubą kainą per dujų kainas, jei nebūtų SGD terminalo. Aš suprantu ir vartotojų tam tikrą nepasitenkinimą, ir nuogąstavimus, bet labai greitai mes, bičiuliai, užmirštame, kokioje situacijoje buvome“, – kalbėjo profesorius.
Energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas akcentavo, kad galutinai Vyriausybė dėl SGD importo užtikrinimo apsispręs šiemet.
„Turime šį terminalą kaip sėkmės istoriją, matome tiek pagal dujų importo kainos mažėjimo efektą, tiek per dujų kainos vartotojams mažėjimą. Be abejo, reikia sutikti ir su tuo, kad ne viskas yra tobula, yra ir tobulintinų dalykų“, – teigė ministras ir patikino, kad ieškoma palankesnių jo naštos paskirstymo sprendimų.
„Amber Grid“ generalinis direktorius Saulius Bilys pažymėjo, kad Lietuvos energetikos strategija parengta žalios ir atsinaujinančios energetikos kryptimi, tačiau patikino, kad ir tuomet bus vietos dujoms.
„Dujų sektorius nestovi vietoje, dujų sektorius keičiasi kartu su pasauliu, pramone, visa ekonomika. Dujos ateityje bus kitokios, jos bus neatsiejama žalios energetikos dalis. Neišvengiama dujų sektoriuje yra dujų dekarbonizacija“, – sakė S.Bilys.
Anot jo, visa infrastruktūra, kuri kuriama dabar, yra ne perteklinė, bet bus naudinga ateityje bendroje Baltijos šalių dujų rinkoje.
15min jau rašė apie tarptautinės konsultacijų bendrovės „Poyry Management Consulting“ atliktos studijos rezultatus: SGD laivo-saugyklą išpirkti kainuotų 121–160 mln. eurų, kai, palyginimui, šiuo metu Lietuva per metus už nuomą moka 56 mln. eurų per metus, o po 2024-ųjų nuomos kaina siektų 25–35 mln. eurų.
Ekspertai įvertino, kad išpirkdama terminalą Lietuva įgytų galimybę lanksčiai reaguoti į netikėtai pasikeitusias aplinkybes, pavyzdžiui, gamtinių dujų vartojimo pokyčius. Nuomos sutartis tokio lankstumo nesuteiktų.
Vėliau apie tai, kad laivas greičiausiai bus išperkamas, pasisakė premjeras Saulius Skvernelis, tą palaiko ir prezidentė Dalia Grybauskaitė.
