Vokiečių naujienų agentūros DPA duomenimis, ES šalių suderintu skubių veiksmų planu, kuris turi būti patvirtintas liepos 26 dieną rengiamame ES šalių energetikos ministrų specialiajame susitikime, siekiama sumažinti riziką, kuri gali kilti Rusijai visiškai nutraukus dujų tiekimą.
Pasak agentūros diplomatinių šaltinių, Europos Komisijos pasiūlytame plane numatoma, kad valstybės narės sieks nuo 2022 metų rugpjūčio 1 dienos iki 2023 metų kovo 31-osios savanoriškai sumažinti dujų vartojimą 15 procentų.
Be to, būtų sukurtas mechanizmas, kuris leistų visame bloke paskelbti pavojų, jei dujų trūkumas pasireikštų įvairiose šalyse, ir įgyvendinti privalomus vartojimo mažinimo tikslus.
Pirmajame Europos Komisijos projekte numatytos griežtos sąlygos suderintame plane buvo gerokai sušvelnintos. Į planą taip pat buvo įtraukta įvairių galimų išimčių ir buvo padidinta riba, kurią pasiekus turi būti privaloma siekti sutartų dujų vartojimo mažinimo tikslų.
Suderinto plano patvirtinimo procesas prasidės vėliau antradienį specialiajame ES energetikos ministrų susitikime. Diplomatai sako, kad planui šiame susitikime patvirtinti reikalinga kvalifikuotoji balsų dauguma, ir prognozuoja, kad ją pavyks lengvai užtikrinti.
Pagal suderintas išimtis, tokioms šalims, kaip, pavyzdžiui, Kiprui, Maltai ir Airijai, nereikės taupyti dujų, nes jų dujų sistemos nėra tiesiogiai sujungtos su atitinkamomis kitos ar kitų valstybių narių sistemomis.
Privalomi dujų taupymo tikslai taip pat gali būti sumažinti tam tikromis aplinkybėmis, be kita ko, kai pildomos dujų saugyklos, kai atsiranda energijos deficitas, ar kai dujos reikalingos pramoniniam naudojimui kaip žaliava.
„Gazprom“ vėl mažina dujų tiekimą
Rusijos energetikos milžinė „Gazprom“ pirmadienį pranešė, kad dujų tiekimas Europai vamzdynu „Nord Stream 1“ nuo trečiadienio bus sumažintas iki 33 mln. kubinių metrų per parą - tai sudaro maždaug 20 proc. dujotiekio pajėgumų.
Bendrovė nurodė, kad nuo trečiadienio 7 val. Maskvos (ir Lietuvos) laiku turės sustabdyti vieną iš dviejų tebeveikiančių dujų pumpavimo turbinų dėl „variklio techninės būklės“.
Pirmadienį taip pat buvo pranešta, kad vokiečių bendrovė „Siemens Energy“ nusiuntė Rusijos dujų milžinei „Gazprom“ Kanados išduotą eksporto licenciją, leidžiančią remontuoti, techniškai prižiūrėti ir transportuoti dujotiekio „Nord Stream“ kompresorių stoties „Portovaja“ turbinas,
Birželį „Gazprom“ smarkiai sumažino dujų tiekimą per „Nord Stream“. Bendrovė aiškino, jog tai buvo padaryta, nes po remonto Kanadoje nebuvo laiku grąžinta Vokietijos bendrovės „Siemens“ pagaminta dujų turbina.
Vokietija, kuri šiuo dujotiekiu gauna didžiausią suvartojamų rusiškų dujų kiekį, sakė, jog tiekimas, jos nuomone, buvo sumažintas dėl politinių priežasčių – Rusijai dėl karo Ukrainoje įvestų Vakarų šalių sankcijų.
Berlynas ir Otava galiausiai sutarė, jog Kanada perduos turbiną Vokietijai, o ši savo ruožtu pristatys ją Rusijos dujų milžinei „Gazprom“, kad būtų išvengta Kanados sankcijų pažeidimo.
Liepos 11–21 dienomis dujotiekis buvo laikinai sustabdytas „planiniams techninės priežiūros darbams“ ir Europos Komisijoje buvo rengiamasi tam, kad, šiems darbams pasibaigus, dujų tiekimas nebus atnaujintas.
Visgi „Gazprom“ liepos 21 dieną atnaujino dujų tiekimą Vokietijai, bet tik 40 proc. dujotiekio pajėgumu, o vos po kelių dienų vėl jį sumažino.
Vokietijos ekonomikos ministras kaltina V.Putiną
Praėjusios savaitės pabaigoje Vokietijos vicekancleris ir ekonomikos ministras Robertas Habeckas apkaltino V.Putiną naudojant dujų svertus prieš Vokietiją.
„Mums reikia pripažinti, kad V.Putinas naudoja šį dujų svertą prieš mus“, – pareiškė jis televizijos kanalui ZDF.
Trečiadienį, atvykęs į ES ministrų susitikimą, jis pažymėjo: „Tai tiesa, kad Vokietija... savo priklausomybe nuo rusiškų dujų ... yra padariusi strateginę klaidą, bet mūsų vyriausybė dirba ... stengdamasi tai ištaisyti.“
„Tai ne tik Vokietijos problema – tai Vidurio ir Rytų Europos problema. Turime ją spręsti kartu.“
Prancūzijai atstovaujanti ministrė Agnes Pannier-Runacher pareiškė: „Mūsų pramoninės grandinės yra visiškai tarpusavyje priklausomos: jeigu Vokietijos chemijos pramonė ima strigti, gali sustoti visa Europos pramonė.“
