Kritikai teigia, kad toks susitarimas paneigia daug metų trukusias Lietuvos pastangas įtikinti kaimynines šalis kartu su ja taikyti „nepirkimo politiką“, o į Latviją ir Estiją pateksianti elektra galiausiai vis tiek pasieks Lietuvą.
Susitarimą Vyriausybei teikianti Energetikos ministerija atremia, kad tik bendras susitarimas ir teleidžia užtikrinti elektros nepatekimą į Lietuvą. Be to, jis įrodys Briuseliui Baltijos šalių vienybę, svarbią siekiant Europos Sąjungos (ES) paramos sinchronizacijos projekte.
Neįtikino Latvijos
Pagal susitarimą, naujoji Baltijos šalių prekybos su trečiosiomis šalimis metodika būtų pradėta taikyti iš karto, kai bus paleista Astravo elektrinė. Ji galios iki 2025 metų, kai bus baigtas Baltijos šalių elektros tinklų sujungimas su Vakarų Europa.
Dėl šio susitarimo deramasi nuo pernai, tačiau Lietuvai, kaip ir daug metų iki tol, nepavyko įtikinti kaimynių baltarusiškos elektros nepirkti visoms kartu. Tokiam sprendimui pasipriešino Latvija.
Vietoj to, Vyriausybei teikiamame tvirtinti susitarime numatytas Latvijos ir Estijos palaikymas Lietuvos sprendimui nepirkti elektros iš Baltarusijos. Kartu jame numatyti siekiai sukurti saugiklius, kuriuos įgyvendinus tikimasi Lietuvai užtikrinti priemones į savo rinką neįsileisti šios elektros ir taip įgyvendinti Seimo priimtą vadinamąjį anti-Astravo įstatymą.
Anot Energetikos ministerijos, susitarimas leis nenaudoti Lietuvos ir Baltarusijos infrastruktūros Baltijos šalių prekybai su trečiosiomis šalimis.
„Tai ir kiti anksčiau priimti sprendimai leis išvengti bet kokio Lietuvos infrastruktūros naudojimo tiek baltarusiškos elektros patekimui į Lietuvos rinką, tiek jos tranzitui per Lietuvą į kitas šalis“, – 15min sakė energetikos viceministras Egidijus Purlys.
Pasak jo, su kitomis Baltijos šalimis nesusitarus dėl šio punkto, Latvija ir Estija galėtų naudoti Lietuvos infrastruktūrą be jos žinios ir tokiu būdu šalį pasiektų baltarusiška elektra.
„Tai būtų dar didesnis pralaimėjimas, o dar daugiau – tai vyktų be mūsų įsikišimo ir mums nežinant“, – teigė E.Purlys.
Susitarimu taip pat numatoma sukurti elektros kilmės sertifikatų mechanizmą elektrai iš trečiųjų šalių.
Energetikos ministerija teigia, kad tai reikalinga siekiant ateityje atpažinti elektrą, patenkančią per Latvijos ir Rusijos sieną, o tam Lietuva šiuo metu neturi jokių priemonių. Kilmės sertifikatų mechanizmo idėja skolinama iš europinės tvarkos, leidžiančios identifikuoti kilmę elektros, pagamintos iš atsinaujinančių energijos išteklių.
Viceministras E.Purlys aiškina, kad visų šių veiksmų Lietuva negalėjo imtis vienašališkai, nes tai prieštarautų ES teisei.
„Prekyba regione vyksta pagal tarptautinius susitarimus ir europinė teisė įpareigoja maksimaliai išnaudoti tarpsistemines jungtis rinkoje, todėl tokie susitarimai turi būti. Lygiai taip pat turi būti susitarimai dėl prekybos su trečiosiomis šalimis, – kalbėjo jis. – Vienasmeniški sprendimai šiuo atveju neatitiktų europinės teisės.“
Energetikos ministerija taip pat sako, kad tik bendras susitarimas su Baltijos šalimis leistų užsitikrinti Europos Komisijos palaikymą elektros tinklų sinchronizacijos su Vakarų Europa projektui: „Kad tas projektas būtų įgyvendinamas toliau ir jam būtų skiriama finansinė parama, yra būtinas Baltijos šalių susitarimas įvairiais klausimais, ne tik tiesiogiai susijęs su sinchronizacijos projektu.“
L.Linkevičius – prieš
Iki šiol viešai rėmęs Vyriausybės poziciją su Astravo AE susijusiais klausimais, užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius posėdžio išvakarėse pareiškė, kad nepritars siūlomam susitarimui.
Anot ministro, deklaracija neatitinka Lietuvos interesų ir yra nepriimtina. Jis tvirtino apie savo poziciją jau informavęs premjerą Saulių Skvernelį.
„Vienybę ir koordinavimą aš suprantu būtent principiniais, o ne techniniais klausimais – tai vienybė būtų nepirkti elektros iš šitų objektų, kurie yra nesaugūs, – 15min sakė ministras. – Jeigu mes ieškome būdų, kaip aplinkiniais keliais elektra gali patekti, tai koks čia tada kompromisas?“
„Vienybė, aišku, svarbu, bet yra ir principai, kurie deklaruojami ne dėl emocinių, o praktinių, politinių ir netgi geopolitinių sumetimų“, – pridūrė jis.
Dar prieš Vyriausybės posėdį energetikos ministrui Žygimantui Vaičiūnui teks atsakinėti į opozicijos politikų klausimus Seime – į frakcijos posėdį jį kviečiasi konservatoriai, pavadinę susitarimą su Baltijos šalimis „Lietuvos kapituliacija“, nes jis „atvers galimybę šia elektra prekiauti Baltijos šalių biržoje“.
„Tai iš esmės reikštų, kad Lietuvos vyriausybė ne tik išduoda Lietuvos nacionalinio saugumo interesus, bet ir grubiai sulaužo galiojančius antiastravinius įstatymus. Už tai gali grėsti ne tik politinė, bet ir konstitucinė atsakomybė“, – pranešime spaudai sakė konservatorių frakcijos Seime seniūnas, opozicijos lyderis Gabrielius Landsbergis.
Buvęs energetikos ministras konservatorių vadovaujamoje Vyriausybėje Arvydas Sekmokas tvirtina, kad su tokiu Baltijos šalių susitarimu Lietuva taps tiltu Astravo AE elektrai į ES rinką. Naujienų agentūrai BNS jis teigė, kad pradėjus veikti elektrinei Lietuva neleis prekiauti elektra su šia šalimi, tačiau tai nereiškia, kad techniškai elektra nepateks per Lietuvą į Latviją, o jau tada – į bendrą ES rinką ir atgal į Lietuvą.
„Yra nulinis pralaidumas komerciniam srautui, tai yra elektros pirkimui. Jis gali būti nulinis, bet techninis srautas eis, tą deklaracijoje ir pažymi Energetikos ministerija. Tai būtent elektros srautas atveda elektrą į Europos Sąjungos rinką, o po to jau visi Europos Sąjungos dalyviai gali tą elektrą rinkoje pirkti (...). Iš techninių srautų išskiriami komerciniai srautai, kurie parduodami rinkoje“, – sakė A.Sekmokas.
Nepirkdama Astravo elektros Lietuva siekia nelegitimizuoti projekto ir išbranginti jo eksploataciją. Vilnius yra aršiausias projekto kritikas nuo pat jo statybų pradžios ir kritikuoja Astravo AE kaip nesaugią. Baltarusija Lietuvos priekaištus atmeta.
Gegužę į Astravo jėgainę buvo atvežtas branduolinis kuras pirmajam reaktoriui. Balandžio viduryje Baltarusijos energetikos ministras Viktoras Karankevičius pranešė, jog Astravo elektrinės pirmojo reaktoriaus „fizinis įjungimas“ numatytas liepos mėnesį, o prijungimas prie Baltarusijos energetikos sistemos – „kažkuriuo metu tarp rugsėjo ir spalio“.
Pirmosios branduolinės jėgainės Baltarusijoje įjungimas jau daug kartų buvo atidėliojamas.
