„World Press Photo“ paroda. Apsilankykite
Bilietai

„Amber Grid“: Lietuvoje daugėja dujų iš SGD terminalo, užsidarė Rusijos vamzdis

Klaipėdos suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalui tapus pagrindiniu dujų tiekimo šaltiniu Lietuvai ir Baltijos šalims, prognozuojama, kad 2023 metais iš SGD terminalo (per Klaipėdos stotį) į bendrą Lietuvos dujų sistemą bus įleista apie 32 teravatvalandės (TWh), arba 78,7 proc. visų dujų.
Dujotiekio jungties tarp Lenkijos ir Lietuvos GIPL veikimo pradžia
Dujotiekio jungties tarp Lenkijos ir Lietuvos GIPL veikimo pradžia / Lukas Balandis / BNS nuotr.

2021 metais iš Klaipėdos SGD terminalo buvo įleista 16,34 TWh, arba 62 proc. viso dujų kiekio, 2020 metais – 21,9 TWh (77 proc.).

Tai numatoma „Amber Grid“ dešimties (2022–2031) metų tinklo plėtros plano projekte, kurį viešajai konsultacijai pateikė Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT). Taryba išskyrė pagrindinius pokyčius, palyginti su 2020-2029 metų planu.

Dėl karo Ukrainoje Lietuvai nuo balandžio visiškai nutraukus rusiškų dujų importą artimiausiais metais bendrovė „Amber Grid“ Lietuvos poreikiams neįleis dujų per Kotlovkos dujų apskaitos stotį pasienyje su Baltarusija – jos per čia bus transportuojamos tik tranzitu į Kaliningrado sritį.

Per Kotlovkos stotį pernai buvo įleista 26 proc. visų į šalį įleistų dujų. Pastaraisiais metais į Kaliningradą perduodamas dujų kiekis svyravo tarp 26 ir 28 TWh, o vėlesniais metais tikimasi perduoti apie 26–27 TWh dujų.

2023 metais 11,6 proc. dujų numatyta įleisti šiemet pradėjusiu veikti dujotiekiu į Lenkiją per Santakos stotį, dar 9,7proc. – per Kiemėnų stotį pasienyje su Latvija. Per pastarąją pernai buvo įleista 12 proc. dujų.

Per vidinius išleidimo taškus naudotojams Lietuvoje perduodami dujų kiekiai ateityje bus 2–7 proc. mažesni nei ankstesniame plane: 2023 metais – 22,6 TWh, nuo 2024 iki 2031 metų – po 20,5 TWh.

Bendrovė 2022-2025 metais planuoja įgyvendinti bandomąjį žaliojo vandenilio (pagaminto naudojant atsinaujinančių išteklių energiją) projektą „Power-to-gas“ (P2G).

Dujotiekių jungties tarp Lietuvos ir Latvijos pajėgumui padidinti reikės papildomai 4 mln. eurų. Įgyvendinus projektą į Latviją bus galima transportuoti iki 47,6 TWh dujų per metus, o į Lietuvą – iki 43,6 TWh.

Skaičiuojama, kad 2022–2026 metais magistralinių dujotiekių modernizavimui reikės 89,2 mln. eurų investicijų. 2023-2024 metais numatoma prie „Amber Grid“ tinklų prijungti pirmuosius biodujų gamybos įrenginius, o 2022-2025 metais – įgyvendinti mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros projektą – juo siekiama nustatyti, kaip dujų sistemą pritaikyti žaliojo vandenilio transportavimui.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Testas.14 klausimų apie Kauną – ar pavyks teisingai atsakyti bent į dešimt?
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs