Per sausio-rugsėjo mėnesius Lietuvoje buvo suvartota 9,3 TWh dujų arba 22 proc. mažiau nei per pirmus tris 2022 metų ketvirčius, kai šalies dujų poreikis siekė beveik 12 TWh. Vidaus dujų vartojimas mažėjo dėl šiltų praėjusios žiemos orų, pirmaisiais metų mėnesiais buvusios aukštos dujų kainos ir dėl to ženkliai sumažėjusio dujų panaudojimo trąšų gamybai bei miestų šildymui.
Per tris ketvirčius dujotiekių jungtimi į Latviją dujų saugojimui Inčukalnio požeminėje saugykloje ir Baltijos šalių bei Suomijos poreikiams buvo perduota 16,6 teravatvalandžių (TWh) dujų. Tai – 26 proc. daugiau, palyginti su 2022 m. trijų ketvirčių rezultatu.
„Šildymo sezonas jau prasideda, tad ir tiekėjai neužilgo pradės naudotis Latvijos saugykloje pasidėtomis dujomis. Iki tol nepertraukiamas dujų srautas per Lietuvą tekėjo į Latviją. Tiekėjai visus metus dėjosi dujas į požeminę Inčukalnio saugyklą, kad būtų laiku pasiruošę žiemai, kai dujų labiausiai reikės miestų šildymui. Be to, šią žiemą saugykla bus aktualus resursas Baltijos šalių rinkos dalyviams dėl incidento Baltijos jūroje laikinai neveikiant „Balticconector“ jungčiai su Suomija“, – sako „Amber Grid“ vadovas Nemunas Biknius.
Tai, kad Europa ir Baltijos regionas iš esmės yra pasiruošęs dujų atsargas rodo „Gas Infrastructure Europe” duomenys: Latvijos Inčukalnio dujų saugykla užpildyta 96 proc. arba arti 22 TWh dujų. Europos dujų saugyklos jau užpildytos 98 proc. Tai labai aukšti rodikliai, palyginti su ankstesnių kelerių metų situacija.
Pasak N.Bikniaus, vienas svarbiausių pastarojo meto įvykių – pirmos biometano gamyklos prijungimas prie dujų perdavimo sistemos. „Amber Grid“ magistraliniuose dujotiekiuose nuo šios vasaros vidurio teka ne tik įprastos gamtinės dujos, bet ir iki dujų tinklų kokybinių reikalavimų išvalytos biodujos – biometanas. Per keletą mėnesių į perdavimo sistemą buvo įleista apie 21 GWh Lietuvoje pagamintų žaliųjų dujų“, – sako N. Biknius. Išsamią informaciją apie kasdien į sistemą patenkančio biometano kiekius ir kokybę galima stebėti „Amber Grid“ interneto svetainės atvirų duomenų skiltyje.
Per 2023 m. sausį-rugsėjį į Lietuvos dujų perdavimo sistemą iš viso buvo transportuota 28,8 TWh dujų, neskaičiuojant tranzito į Karaliaučiaus sritį. Tai beveik tiek pat, kaip ir pernai tuo pačiu metu, kai į Lietuvą buvo patiekta 29,6 TWh dujų. Didžioji dalis šių importuotų dujų (apie 67 proc.) buvo tranzitu toliau perduotos į kitas Europos Sąjungos šalis.
Lietuvą ir Lenkiją jungiančiu GIPL dujotiekiu 2023 metų sausio – rugsėjo mėnesiais į Europą buvo transportuota 2,6 TWh dujų, o į Lietuvą – 2,8 TWh. Per Klaipėdos SGD terminalą, pagrindinį dujų tiekimo šaltinį Lietuvai ir kitoms ES šalims, per pirmus tris 2023 metų ketvirčius buvo patiekta 87 proc. (25 TWh) visų į sistemą transportuotų dujų. Srautas iš Latvijos sudarė 4 proc. (1 TWh), iš Lenkijos – 10 proc. (2,8 TWh).
