1980 metais pastatytu magistraliniu dujotiekiu dujos tiekiamos Lietuvos vartotojams ir Latvijos kryptimi. Incidento metu nukentėjusio dujotiekio skersmuo yra 700 mm, plieninio vamzdžio sienelės storis – maždaug 7-8 mm.
Vamzdynas statybos metu buvo izoliuotas apsaugine danga, įrengta katodinės apsaugos sistema, kas apsaugo metalą nuo natūralios korozijos. Vamzdynas yra paklotas maždaug pusantro metro gylyje. Tai yra beveik dvigubai daugiau nei nustato teisės aktų reikalavimai.
Lietuvos teisės aktų reikalavimai numato dujų perdavimo operatoriaus prievolę juos tikrinti kas 8 metus. Pastaruoju metu šio dujotiekio diagnostika buvo atliekama 2011 ir 2016 metais. Reguliari jo patikra buvo suplanuota ir šiemet. Atliktų tikrinimų metu dujotiekių pažeidimų nebuvo nustatyta. „Amber Grid“ specialistai šiuo metu dar kartą vertina tikrinimų metu surinktus duomenis.
„Amber Grid“ duomenimis, praėjusią savaitę toliau nuo incidento vietos buvo vykdomi iš anksto suplanuoti dujotiekio priežiūros darbai – buvo keičiama dujotiekio izoliacinė danga. Tai įprasti ir nuolat atliekami dujotiekio priežiūros darbai, kurių metu specialia įranga nustačius pažeistą izoliacinį sluoksnį, dujotiekis būna atkasamas ir izoliacinė danga pakeičiama. Tokiu būdu metalinis vamzdynas apsaugomas nuo korozijos.
Ar atlikti darbai galėjo turėti įtakos dujotiekio incidentui, paaiškės teisėsaugos institucijų ir „Amber Grid“ specialistų atliekamo tyrimo metu. Incidento metu nukentėjusi dujotiekio dalis buvo išpjauta ir perduota teisėsaugos institucijoms. Kiek vėliau akredituota laboratorija šią detalę ištirs bei įvertins metalo sudėtį ir siūlės būklę.
„Nuosekli dujotiekių priežiūra ir jų saugumo užtikrinimas yra vienas svarbiausių „Amber Grid“ prioritetų. Kasmet sudarome metinius magistralinių vamzdynų priežiūros planus ir darbų grafikus, pagal juos paskirstome užduotis darbuotojams.
Atlikti tikrinimo darbai fiksuojami duomenų bazėse, kaupiamas darbų fotoarchyvas. Tačiau magistraliniai dujotiekiai visame pasaulyje laikomi padidinto pavojaus objektais, todėl apie juos nustatomos apsaugos zonos, reglamentuojančios tai, kokiu atstumu nuo jų gali būti statomi gyvenamieji namai ar kiti įrenginiai“, – sako „Amber Grid“ vadovas Nemunas Biknius.
„Amber Grid“ specialistai kasmet vidutiniškai vidinės diagnostikos būdu patikrina po 200-300 km dujotiekių. Tikrinimai atliekami vidinės diagnostikos būdu – į dujotiekio vidų įleidžiant išmanius prietaisus, kurie skenuoja vamzdyno sieneles ir specialistams suteikia informaciją apie jo būklę. Šiemet „Amber Grid“ buvo numačiusi patikrinti net 600 km dujotiekių. Iš viso Lietuvoje įrengta 2285 km magistralinių dujotiekių.
Dujų perdavimo sistemos operatoriuje „Amber Grid“ dirba 330 darbuotojų, du trečdaliai jų (apie 200 darbuotojų) nuolat atlieka dujotiekių eksploatavimo, priežiūros ir remonto darbus. Šiuos darbus taip pat atlieka ir rangovų įmonės. 2022 metais dujotiekių priežiūrai ir remontui buvo skirta 2,6 mln. eurų. Planuojamos 2023 metų investicijos – maždaug 4,5 mln. eurų.
Priežiūros darbų metu visų pirma siekiama nustatyti galimus dujotiekio izoliacijos pažeidimus. Specialiais įrenginiais, kurie naudojami neatkasus dujotiekio, pastebėjus, pažeistą izoliaciją, atkasama dujotiekio atkarpa ir vamzdynas yra iš naujo izoliuojamas. Dujotiekiai taip pat nuolat apžiūrimi specialistų apėjimų arba apskridimo dronais būdu, ieškant galimų dujų nuotėkių. Visa informacija fiksuojama ne tik pagal nustatytus parametrus, bet ir kaupiamas fotoarchyvas.
Sudarius metinius vamzdynų diagnostikos planus, į dujotiekių vidų leidžiami specialūs prietaisai, kurie iš pradžių išstumia vamzdynuose susikaupusias pašalinis medžiagas. Kiek vėliau į juos leidžiami išmanieji prietaisai, pagal ekspertų nustatytus parametrus ieškantys galimai pažeistų vietų. Atlikus dujotiekio vidinę diagnostiką, planuojami ir vykdomi dujotiekio remonto darbai.
„Amber Grid“ rūpinasi, kad arti dujotiekių įsikūrę gyventojai, verslai ir žmonių turtas išliktų saugūs net ir itin retų avarijų atveju. Visiems magistraliniams aukšto slėgio dujotiekiams yra nustatytos apsaugos zonos. Tai – išilgai dujotiekio ašies esantis žemės plotas po 25 metrus į abi puses.
Dujotiekio apsaugos zonoje galima vykdyti žemės ūkio veiklą. Tačiau dėl žmonių saugumo taikomas apribojimas – dujotiekio apsaugos zonoje negalima statyti pastatų. Tai svarbu ir dėl dujotiekio priežiūros ar rekonstrukcijos darbų: kad specialistai galėtų privažiuoti prie dujotiekio trasos, jo apsaugos zona turi būti atvira, neužstatyta.
Dujotiekio apsaugos zonoje negalima kasti žemės giliau nei 30 cm, kelti stiprios vibracijos, sandėliuoti cheminių medžiagų ir trąšų, kūrenti ugnies ir stovyklauti.
Didžioji dalis magistralinių dujotiekių nutiesti per privačius žemės sklypus. Žmonėms, ketinantiems įsigyti ar nuomotis žemės sklypą ar nekilnojamąjį turtą, planuojant veiklą, būtina pasitikrinti, ar teritorijai nėra taikomi apribojimai, susiję su dujų perdavimo sistema. Norint vykdyti veiklą prie dujotiekio, būtina gauti „Amber Grid“ sutikimą.
Kodėl gali užsidegti dujos dujotiekių incidento metu?
Magistraliniu dujotiekiu dujos perduodamos jas suspaudus itin dideliu slėgiu. Todėl trūkus dujotiekio suvirinimo siūlei ar dėl kitų priežasčių iš jo pradėjus veržtis dujoms, jos virš dujotiekio atidengia žemės ertmę, o grunte esantis žvyras ar skalda gali įžiebti kibirkštį. Tokiu atveju dujos užsidega ir dega kol išdega dujotiekio ruožas iki uždarytų čiaupų. Penktadienio incidento metu 18 km dujotiekio ruože tarp uždarytų sklendžių buvusios dujos degė maždaug 4 valandas.
Jei sklype šalia dujotiekio girdite garsų švilpimą iš žemės ar matote ugnį, nedelsiant skambinkite pagalbos numeriu 112.
