Investuotojų asociacijos atstovas Vaidotas Rūkas teigia, kad parlamentarų nepasitenkinimas šiuo procesu gali tapti neigiamu signalu kitoms valstybinėms įmonėms. Tuo metu Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) Mokesčių komisijos pirmininkas Marius Dubnikovas abejoja, ar skaidrumo reikalavimas gali atgrasyti kitas įmones optimizuoti turto valdymą.
„Vertinu „NT Valdų“ turto pardavimą itin teigiamai, ypač tame kontekste, kad „Lietuvos energijos“ grupė yra pati didžiausia didvidendų mokėtoja Lietuvoje. Vadinasi, ji veikia efektyviai. (...) Dabar šitas tonas (dalies Seimo narių pozicija – BNS) gali būti pranešimas kitoms įmonėms, kad jos taip nedarytų, pavyzdžiui, „Lietuvos geležinkeliams“, kurie turi taip pat begales turto. Ir tokie pareiškimai užkerta kelią optimizuoti įmonių turimą turtą. Kas dabar norės rizikuoti?“, – pirmadienį BNS sakė V. Rūkas.
M. Dubnikovas sakė abejojantis, ar skaidrumo reikalavimas gali atgrasyti kitas įmones optimizuoti turto valdymą, tačiau perteklinio turto, anot jo, valstybė vis dėlto privalo atsisakyti.
„Bijoti eiti į procesą dėl to, kad jis turi būti skaidrus – tai kaip tik gali sukelti klausimų, kodėl mes bijome skaidrumo. (...) Iš esmės valstybė turėtų perteklinio ar nenaudojamo turto atsisakyti, nes kitu atveju valstybė konkuruoja NT rinkoje su savo patalpomis ir jų nuoma. Valstybei vertėtų susitelkti tis į sritis, kur be jos įsikišimo rinka negali egzistuoti, o NT nuoma tikrai nėra toks verslas. Dabartinė situacija ir iškreipia konkurenciją“, – BNS sakė M. Dubnikovas.
Pasak jo, valstybės turto pardavimą vertėtų vykdyti centralizuotai.
„Kas bus administratorius, ar bus perduota Turto bankui – aišku, geriau būtų, kad tokie dalykai vyktų centralizuotai. Tada galima tikėtis, kad pardavimo procesas bus profesionalesnis, nei tuomet, kai kiekviena valstybės įmonė atskirai galvotų, kaip parduoti ar kokia kaina turėtų būti. Bet čia tiesiog mechanizmo pasirinkimas“, – kalbėjo M. Dubnikovas.
Pasak V. Rūko, papildomas „Lietuvos energijos“ turto pardavimo reguliavimas nereikalingas, o pats turtas nėra parduodamas pernelyg skubotai.
„Yra trečia šalis. Mano žiniomis, samdomas aukcionų organizatorius, aukcionas viešas. Parduoti reikėjo jau vakar. Apie kokią skubą galima kalbėti. Gal politikams ir reikia papolitikuoti. Dabar prasidėjo tai, dėl ko asmeniškai teiraudavausi, staiga čia atsiranda politikos diskusijos ar grasinimai – nežinau, kaip įvardinti“, – BNS teigė V. Rūkas.
Seimo Energetikos komisija šią savaitę ketina valstybės turto išpardavimo klausimą aptarti su Turto banko ir įvairių ministerijų atstovais. Dalis parlamentarų kritikuoja „Lietuvos energijos“ grupės NT išpardavimą kaip galimai pažeidžiantį įstatymus. Praėjusią savaitę komisija nepriėmė sprendimo, ar blokuoti „NT Valdų“ veiksmus.
Komisijos vadovas „valstietis“ Virgilijus Poderys BNS sakė, kad komisija sutarė kreiptis į Vyriausybę ir atkreipti dėmesį, kad vyksta turto išvalstybinimas nesivadovaujant privatizavimo įstatymais ir procedūromis.
Parlamentaras Naglis Puteikis siūlė komisijai kreiptis į premjerą Saulių Skvernelį ir prašyti sustabdyti aukcionus, o liberalas Eugenijus Gentvilas – rengti Seimo nutarimo projektą, kuriuo būtų atkreipiamas ministerijų dėmesys, kad vyksta turto iššvaistymas.
Valstybės kontrolės Audito departamento direktorės pavaduotojas Mindaugas Milčiūnas žadėjo gilintis į problemą.
„Lietuvos energija“ yra paskelbusi apie planus 2021 metais persikelti į vieną biurą, todėl išparduoda jai nereikalingą nekilnojamąjį turtą. Gruodį vyksiančiuose aukcionuose „NT Valdos“ siūlys įsigyti iš viso 40 objektų visoje Lietuvoje, pradinė jų pardavimo kaina – 43,3 mln. eurų (su PVM).
