Europos investicijų bankas (EIB) – didžiausias pasaulyje daugiašalis skolintojas – iškastinio kuro projektams 2018 metais skyrė 2,5 mlrd. eurų ir didžioji dalis šios sumos buvo skirta dujotiekių tiesimui.
Kol mokslininkai įspėja, jog, siekiant mažinti išmetamus šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekius, būtina mažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro, EIB iškastinio kuro projektams 2013–2018 metais išleido 14,23 mlrd. eurų.
Beje, anglių sektoriaus projektams tuo pat laikotarpiu nebuvo skirta jokio tiesioginio finansavimo, o naftos projektams buvo skirta 310 mln. eurų, parodė organizacijos „Oil Change International“ atliktas tyrimas.
Šaltinis Europos investicijų banke agentūrai AFP pareiškė, jog bankas šiuo metu peržiūri savo skolinimo energetikos sektoriui politiką.
„Būtina atsižvelgti į visų su energetika susijusių suinteresuotųjų subjektų nuomones ir poreikius, įskaitant nacionalinės valdžios institucijas, mokslininkus, pilietinę visuomenę ir pramonę“, – pareiškė šaltinis.
Nors gamtinės dujos yra ne tokios taršios kaip anglys, jas deginant vis vien išmetamas planetos klimato šilimą skatinantis anglies dioksidas.
Tuo tarpu energetikos sektorius gamtines dujas laiko pereinamojo laikotarpio kuru, galinčiu patenkinti augančią energijos paklausą, kuriai iš atsinaujinančiųjų šaltinių gaminamos energijos vis dar nepakanka.
Tačiau Tarptautinė energetikos agentūra (TEA) yra apskaičiavusi, jog dujų vartojimas vien 2018 metais padidėjo 4,6 procento.
Ataskaitoje išnagrinėtos EIB išlaidos dujų projektams ir padaryta išvada, jog bankui reikia skubiai nukreipti finansavimą nuo iškastinio kuro į atsinaujinančiosios energetikos projektus, antraip ES rizikuos neištesėti savo pažadų dėl klimato.
„EIB ir jo akcininkės valstybės narės išgalvoja kūrybingus pasiteisinimus, kad dujas galėtų ir toliau vadinti pereinamojo laikotarpio kuru“, – pareiškė analitikas ir vienas iš ataskaitos autorių Bronwenas Tuckeris.
„Tačiau mokslas mums aiškiai sako, jog visą iškastinį kurą turime palikti žemės gelmėse ir turime toliau stengtis sąžiningai 100 proc. pereiti prie atsinaujinančiosios energetikos.“
2015 metų Paryžiaus klimato susitarimu šalys sutiko pasaulio temperatūros didėjimą apriboti dydžiu, mažesniu nei 2 Celsijaus laipsniai, o jei įmanoma – mažiau nei 1,5 laipsnio.
JT Tarpvyriausybinė klimato kaitos komisija (IPCC) sako, jog siekiant 1,5 laipsnio tikslo būtų geriausia, be kita ko, kuo skubiau ir kuo labiau mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, kuris išmetamas deginant iškastinį kurą.
Naujausi IPCC atlikti vertinimai parodė, jog tam, kad nebūtų viršijama 1,5 laipsnio riba, gamtinių dujų naudojimas energijos gamyboje iki 2030 metų turi sumažėti ketvirtadaliu, o iki 2050-ųjų – beveik trimis ketvirtadaliais.
Tačiau Tarptautinė energetikos agentūra (TEA) yra apskaičiavusi, jog dujų vartojimas vien 2018 metais padidėjo 4,6 procento.
Dujų milžinai įrodinėja, jog esami arba būsimi dujotiekiai kada nors ateityje galėtų būti pritaikyti gabenti kurą, kaip antai vandenilio dujas, kurį deginant išmetamas mažesnis anglies dvideginio kiekis arba jo iš viso neišmetama.
Tačiau dujų projektų kritikai sako, jog tokia infrastruktūra kaip dujotiekiai, terminalai ir saugyklos šalis iš esmės įpareigoja dar ne vieną dešimtmetį naudoti dujas.
„Oil Change“ išnagrinėjo ES prioritetinius dujų projektus, įtrauktus į bloko bendros svarbos projektų sąrašą, ir nustatė, jog 72 proc. šių projektų yra „neatsiejamai“ susiję su iškastinėmis dujomis.
„Tai tam tikra dujų sektoriaus sekama pasaka, jog bus paprasta šią esamą infrastruktūrą pritaikyti šioms naujoms energijos formoms“, – agentūrai AFP pareiškė dar vienas ataskaitos autorius Alexas Doukas.
