Palyginamuoju laikotarpiu svarstančiųjų saulės elektrinę įsirengti ant savo stogo padaugėjo nuo 12 iki 17 proc. Tuo tarpu apie dalies nutolusio saulės parko įsigijimą galvoja 13 proc. apklaustųjų, kai pernai tokių buvo 8 proc., atskleidė nepriklausomos elektros tiekimo bendrovės „Elektrum Lietuva“ užsakymu atlikta „Spinter tyrimų“ apklausa.
Elektros tiekimo ekspertai neatmeta galimybės, kad šis šildymo sezonas dėl rekordinių energetinių išteklių kainų dar daugiau gyventojų gali priversti susimąstyti apie asmenines investicijas į atsinaujinančią energetiką.
„Reguliariai pasitikrindami visuomenės požiūrį į žaliosios energetikos plėtrą, šiemet matome gana apčiuopiamą pokytį į teigiamą pusę. Elektros kainai rekordiškai pakilus, o valstybei finansiškai remiant alternatyvią žaliosios elektros gamybą, saulės įdarbinimas tampa vis patrauklesnis. Vis tik pastebėčiau, kad nors elektros brangimas šiemet yra išties ryškus, apklausos rezultatai dar neatspindi realios šio šildymo sezono įtakos, kuri gali dar smarkiau koreguoti vartotojų elgesį“, – sako „Elektrum Lietuva“ Rinkodaros ir produktų vystymo vadovė Neringa Petrauskienė.
Lietuvos gyventojai pauzę saulės jėgainių įrengime nuspaudė pernai, netikėtai prasidėjus ir iš esmės visą pasaulį namuose uždarius koronaviruso COVID-19 pandemijai. Praėjusiais metais šalyje liko neišnaudota ir numatyta europinė parama žaliosios energijos gamybai, tačiau rekordinis energetikos išteklių brangimas svarstykles, panašu, lenkia į kitą pusę.
Pasak N.Petrauskienės, užklausų dėl saulės elektros sprendimų pastaruoju metu padaugėjo apie 20 proc.
„Spinter tyrimų“ duomenimis, saulės elektrinės įrengimu labiausiai domisi aukštąjį išsilavinimą įgiję ir didesnes pajamas gaunantys šalies gyventojai. Tačiau mažiausias pajamas gaunantys respondentai irgi pateikė siurprizą.
„Analizuojant apklausos duomenis neįmanoma padaryti kitos išvados, kaip tik tokią, kad pabrangusi elektra per mažiausiai uždirbančių gyventojų biudžetą kirto ypač skaudžiai. Visiškai nestebina tai, kad beveik kas ketvirtas (24 proc.) respondentas iš daugiau kaip 700 eurų vienam namų ūkio nariui per mėnesį gaunančių apklausos dalyvių pajamų grupės galvoja apie saulės elektrinę ant stogo. Bet ir mažiau kaip 300 eurų mėnesio pajamas vienam šeimos nariui skaičiuojantys respondentai atsilieka tik šiek tiek. Tarp pastarųjų net 18 proc. šiemet jau irgi mąsto apie nuosavą saulės elektrinę ant stogo“, – pastebi „Elektrum Lietuva“ atstovė.
Lygiai prieš metus apie nuosavą saulės elektrinę ant stogo mąstė 10 punktų mažiau, arba 14 proc. didžiausias pajamas gaunančių ir 12 proc. mažiau, arba iš viso tik 6 proc. mažiausiai uždirbančių šalies gyventojų.
Be to, vietą ant stogo saulės jėgainei vienodai pasiruošę skirti ir miestų, ir kaimiškųjų vietovių atstovai – po 18 proc. Tarp mažesnių miestų ir rajonų centrų gyventojų tokių yra apie 14 proc. Pernai didžiuosiuose miestuose tokių planų turėjo 12 proc., kaimuose – 14 proc., o rajonų centruose – 9 proc. respondentų.
„Tikėtina, kad miestuose įvairios elektros įrangos yra daugiau, o ir šildymo sezono metu miestiečiai nuo jos gali priklausyti labiau. Tačiau nuosavo saulės elektros šaltinio paklausa sparčiai kyla ir atokesnėse vietose, ir tarp sąlyginai nedideles pajamas gaunančių gyventojų. Tai reiškia ne tik elektros kainų naštą ar augantį sąmoningumą klimato krizės kontekste, bet ir tai, kad saulės moduliai tikrai yra ir įperkami, ir atsiperka“, – teigia N.Petrauskienė.
Galbūt dėl nuosavo stogo neturėjimo, tačiau daugiau didžiųjų miestų gyventojų (15 proc.) jaukinasi mintį įsigyti dalį saulės parko. Mažesniuose miestuose tokių yra 11 proc., kaimiškose vietovėse – 10 proc.
Bendrai skeptiškumo lygis Lietuvoje krenta ir vis daugiau šalies gyventojų mintis apie saulės elektros gamybą tampa priimtinesnė. Nors saulės elektrinę ant savo stogo teigia turintys tik 3 proc., o įsigijusių ją iš saulės parko – 1 proc., tuo visiškai nesidominčių per metus sumažėjo 7 punktais iki 41 proc., o neturinčių nuomonės – 3 punktais iki 25 proc.
