„Energijos taupymas ne tik užima svarbią vietą tarp priemonių, kuriomis siekiama spręsti didėjančius klimato kaitos iššūkius, bet yra ir efektyvi asmeninių finansų valdymo priemonė. Tyrimo rezultatai rodo, kad tai jau yra įvertinę nuosavų būstų savininkai, ypač tie namų ūkiai, kuriuose pajamos, tenkančios vienam namų ūkio nariui, yra mažiausios“, – pranešime sakė „Ignitis“ Privačių klientų tarnybos direktorius Andrius Kavaliauskas.
Tarp mažiausiai linkusių sąmoningai taupyti energiją – studentai ir jaunesnio amžiaus (16–24 metų) apklaustieji. Energiją taupyti stengiasi tik maždaug 6 iš 10 apklaustų šios amžiaus grupės atstovų.
Pasak A.Kavaliausko, tikėtina, kad daugelis tokio amžiaus asmenų dar neturi nuosavo būsto ir gyvena su tėvais, kurie apmoka sąskaitas. Tie jaunuoliai, kurie gyvena nuomojamuose būstuose, energijos sąnaudas dažnai dalinasi su kitais būsto gyventojais ir nejaučia galintys daryti didesnę įtaką sąskaitos dydžiui.
Jokių veiksmų, kad taupytų energiją, nesiima kas dešimtas (12 proc.) iš apklaustų Lietuvos gyventojų (16–24 metų amžiaus grupėje – maždaug kas penktas).
Kiti, paklausti, kokius veiksmus atlieka norėdami sumažinti elektros energijos ir dujų suvartojimą, pateikė apie 40 skirtingų taupymo priemonių. Tarp jų yra ir tokių, kaip nereikalingo apšvietimo ir nenaudojamų prietaisų išjungimas, ir elektrinių šildytuvų pakeitimas šilumos siurbliu ar saulės elektrinės įrengimas.
Lietuvos gyventojų nuomonės tyrimą rugpjūtį atliko bendrovė „AC Nielsen Baltics“. Tyrimo metu buvo apklausta 16–64 metų amžiaus gyventojų visoje Lietuvoje. Apklausoje dalyvavo 1607 asmenys.
