Šių metų sausį atliktos apklausos duomenimis, vėjo elektrinės Lietuvoje nelieka nepastebėtos: 28 proc. apklaustųjų jas šalies kraštovaizdyje pastebi visada, 30 proc. – dažnai, 29 proc. – retai. Dažniausiai vėjo elektrines pastebi moterys ir aukštesnio išsimokslinimo apklaustieji, mažiausiai – studentai ir 18–25 metų amžiaus gyventojai.
Vėjo elektrinės kraštovaizdyje lietuvių neerzina
Net 77 proc. respondentų kraštovaizdyje matomas vėjo elektrines vertina teigiamai – vienodai teigiamai jas vertina tiek didžiųjų ir mažesnių miestų, tiek kaimiškų vietovių gyventojai. Turint omenyje, kad vėjo elektrinių parkai dažniausiai statomi kaimiškose vietovėse, teigiamas gyventojų vertinimas yra reikšmingas tiek vėjo energetikos plėtrai, tiek parkų vystytojams.
„Apklausos rezultatai patvirtina, kad Lietuvoje gajus vėjo energetikos skeptikų įsitikinimas, jog vėjo elektrinės darko kraštovaizdį, neturi jokio realaus pagrindo ir niekaip neatspindi visuomenės nuomonės. Taip vadinama vizualinė tarša daugumos šalies gyventojų nėra laikoma problema, kurią reikėtų spręsti“, – komentuoja Lietuvos vėjo elektrinių asociacijos (LVEA) direktorė Urtė Daškevičiūtė.
Pasak jos, dažniausiai vėjo jėgainių parkai yra kritikuojami nedidelės dalies gyventojų, ištraukiant juos iš bendro energetikos konteksto.
„Vėjo energetikos priešininkai kritikuoja vėjo elektrinių parkus dėl neva kraštovaizdžiui daromos žalos ir keliamo triukšmo, tačiau, jei vėjo jėgainių parką pastatytume šalia iškastinio kuro kasyklų, įdomu, ar tikrai vėjo jėgainės būtų pirmas dalykas, kurį išgirstų ir pamatytų vėjo energetikos priešininkai. Apsidairę aplink kasdien matome tokius progreso ženklus kaip elektros tinklai, lėktuvai, krovininiai laivai, tačiau nei vienam iš jų dėl vaizdo kraštovaizdyje neskiriama tiek dėmesio, kiek vėjo elektrinėms“, – svarsto U.Daškevičiūtė.
LVEA direktorės teigimu, maloniai stebina, kad jauniausi apklausos dalyviai vėjo jėgaines pastebi gerokai rečiau nei vyresnė auditorijos dalis: „Atsinaujinančios energetikos plėtra jaunajai kartai, ko gero, yra savaime suprantamas reiškinys. Todėl tikrai galima tikėtis, kad vėjo jėgainių tapatinimas su žala kraštovaizdžiui ilgainiui bus visiškai pamirštas ir jos nebebus nepelnytai demonizuojamos“.
Vėjo energetikos plėtra strategiškai svarbi
Stabili vėjo energetikos plėtra Lietuvoje yra svarbi ne tik vėjo elektrinių parkų vystytojams, bet ir siekiant įgyvendinti Lietuvos strateginius tikslus. Prieš kelerius metus Lietuva, patvirtinusi Nacionalinę energetinės nepriklausomybės strategiją, užsibrėžė ambicingus atsinaujinančiosios energijos tikslus. Dokumente numatyta, kad iki 2050 m. 100 proc. šalies šildymo ir (arba) vėsinimo bei elektros energijos poreikių turi būti gaminama iš atsinaujinančiųjų išteklių.
Šioje strategijoje vėjo energetika yra laikoma strateginiu sektoriumi išsikeltiems tikslams pasiekti. 2030 m. didžiąją dalį elektros energijos – apie 55 proc. – turėtų gaminti vėjo jėgainės, todėl itin svarbu, kad niekuo nepagrįstos baimės, susijusios su kraštovaizdžio apsauga, neužkirstų kelio tolesnei sėkmingai vėjo energetikos plėtrai Lietuvoje.
„Lietuva eina teisingu keliu skatindama atsinaujinančios energetikos plėtrą, tačiau normalu, kad dalis Lietuvos gyventojų bijo permainų. Įvairiais moksliniais tyrimai įrodyta, kad naujovės, kurių žmonės iki galo nesupranta ar nepažįsta, kelia niekuo nepagrįstų baimių. Vėjo elektrinių atvejų viena tokių baimių kyla dėl kraštovaizdžio ir vėjo energetikos plėtrą bandoma stabdyti remiantis poveikio kraštovaizdžiui argumentu. Esu tikra, kad ateis laikas, kai vėjo jėgainės taps natūralia mūsų kraštovaizdžio dalimi, kurios nebepastebėsime“, – komentuoja U.Daškevičiūtė.
Šiuo metu Aplinkos ministerijoje svarstomas poveikio aplinkai vertinimo tvarkos aprašo pakeitimas, kuris reglamentuos šalies kraštovaizdžio apsaugą ir kuris yra labai aktualus vėjo energijos plėtotojams. Sektoriaus dalyviai tikisi, jog ministerijos priimti sprendimai nestabdys šiuo metu jau įsibėgėjusios vėjo energetikos plėtros.
LVEA užsakymu „Spinter tyrimai“ apklausa vykdyta šių metų sausio 17–29 d., jos metu apklausta 1010 šalies gyventojų.
