Apklausa: pusė Lietuvos gyventojų taupo šiųmetei žiemai

Smunkanti mažmeninė prekyba signalizuoja, kad namų ūkiai vis labiau apriboja savo galimybes pirkti, taupyti verčia didėjančios energetikos kainos, aukšta infliacija ir neapibrėžtumas dėl ateities.

Apklausos rezultatai liudija, jog artėjančiai žiemai taupo arba taupė beveik 49 proc. gyventojų. Smarkiai padidėjus būsto šildymo išlaidoms apkarpyti pinigus kitiems tikslams žmonės ryžtasi sąmoningai arba tiesiog yra priversti taupyti, o beveik trečdalis tokios galimybės neturi dėl savo socialinės padėties arba pajamų dydžio.

Išlaidos nemažėja tik būtiniausioms prekėms

Tarp taupančiųjų daugiausia yra žmonių, kurių vieno šeimos nario pajamos per mėnesį siekia 401-500 eurų (60,2 proc.) ir pensininkų (54,5 proc.), rodo apklausos rezultatai.

Vytauto Didžiojo universiteto Ekonomikos ir vadybos fakulteto ekonomikos katedros mokslo darbuotoja Viktorija Tauraitė sako, kad gyventojų išlaidas atspindi naujausi – spalio mėnesio – Statistikos departamento vartojimo duomenys, rodantys, jog didžioji dalis išlaidų tenka būtiniausioms prekėms, kurių sąskaita taupyti negalima.

„Daugiausiai žmonės išleidžia maisto produktams ir nealkoholiniams gėrimams, būstui, vandeniui, elektrai, kurui ir transportui – apie taupymą šioms kategorijoms mes nelabai galime kalbėti, nes jos didžiąją dalį krepšelio sudaro“, – BNS sakė V.Tauraitė.

Anot jos, artėjant žiemai mažėjo gyventojų išlaidos švietimo ir ryšių paslaugoms, taip pat – viešbučiams, kavinėms, restoranams.

Žygimanto Gedvilos / BNS nuotr./Taupymas

„Gal iš tikrųjų žmonės, dabartiniu laikotarpiu bandydami taupyti, kavinėse ir restoranuose pinigų išleidžia mažiau, stengiasi į jas neiti, gaminti namuose pietus, skirtus valgyti darbe. O ir vizualiai žmonių kavinėse ir restoranuose mažėja, ten kainos irgi auga, todėl tai galėtų būti viena iš alternatyvų taupymui“, – kalbėjo V.Tauraitė.

Pagal regionus artėjanti žiema apie taupymą dažniausiai verčia galvoti Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio gyventojus.

Klaipėdos krašto Socialinių darbuotojų asociacijos pirmininkas Saulius Liekis sako, kad tarp jos narių lankomų remiamų gyventojų itin juntamas poreikis taupyti būsto šildymui.

„Sunku ką nors sutaupyti, kai yra tokios malkų, šildymo, elektros, granulių kainos, bet visi tų taupymo būdų, net elementariausių, ieško. Kas kiša foliją už radiatorių, kas jį prisuka – tai veikia ir psichologiškai, kai kasdien girdima apie aukštas kainas“, – BNS sakė S.Liekis.

Socialiniai darbuotojai moko tvarumo

S.Liekis teigia, kad socialiniai darbuotojai gyventojams vis dažniau tampa patarėjais – kokie sprendimai padėtų sumažinti išlaidas.

„Socialinis darbuotojas kartais pataria, kaip taupyti – kad šilumos mažiau išeitų, kad renovacijai būtų pritarta, yra ir elektros lemputės – reikia paaiškinti, kad yra jų taupesnių. Atrandame tvarumo idėjas ir savo darbe, mokome gyventojus“, – sakė S.Liekis.

Apklausos duomenimis, kaime prieš artėjančią žiemą taupo 49 proc. gyventojų, 35 proc. teigė neturintys, iš ko taupyti, o 12 proc. sakė nematantys reikalo taupyti.

Taupyti galimybių tvirtino neturį 66 proc. bedarbių ir 53 proc. žmonių, kurių pajamos vienam šeimos nariui per mėnesį nesiekia 400 eurų.

Anot S.Liekio, kai taupyti ribojant išleidžiamą sumą neįmanoma, galima bandyti išlaidas mažinti arba gyventojams padėti kitaip – dalijantis su jais maistu, apgalvojant elektros vartojimą namuose.

„Kažkam jau pavyksta išgyventi iš „Maisto banko“, populiarėja dalijimosi idėjos, likusios nuo pandemijos laikų, kai pažeidžiamiausi žmonės negalėjo išeiti iš namų, atsirado kaimynų iniciatyvos jais pasirūpinti. Atsiranda nemažai tvarumo, taupyti visada buvo galima ne tik skaičiuojant pinigus, bet ir tam tikrais veiksmais. Man atrodo, kad kiekvienas iš mūsų dabar dažniau pagalvojame, kur nelaikyti įjungtos šviesos. Tokie dalykai, kaip aukštos kainos, savaime verčia susimąstyti“, – kalbėjo S.Liekis.

Vilniečiai dažniausiai atsakė, kad nėra poreikio taupyti – taip mano 25 proc. sostinės gyventojų, tuo metu šalies vidurkis yra 16 procentų.

Ekonomistė V.Tauraitė sakė, kad taupymo įpročiai ar sprendimai priklauso nuo žmonių pajamų.

„Tie žmonės, kurie uždirba mažiausias pajamas, jie tikriausiai turėtų taupyti ir įvairioms pramogoms, kas neturėtų būti būdinga vidutines ar didesnes pajamas gaunantiems asmenims. Artėja šventės, vis tiek dalis gyventojų renkasi tam tikras atostogas Lietuvoje arba keliauja į užsienį“, – teigė ji.

Kitiems, anot ekonomistės, būtiniausiomis prekėmis tampa tos, be kurių, iš pirmo žvilgsnio, galima išsiversti.

„Pavyzdžiui, išlaidos drabužiams priklauso nuo tam tikro amžiaus. Jeigu tai yra šeima, turinti mažamečių vaikų, tai drabužiai yra pirmo būtinumo prekė, tačiau dalis gyventojų gali taupyti ir aprangos ar avalynės sąskaitą“, – svarstė V.Tauraitė.

Jos teigimu, atsižvelgiant į esamą ir prognozuojamą infliaciją, pirkinius reikėtų planuoti, atsakingai vertinti ir prisiimti naujus finansinius įsipareigojimus bei turėti „finansinę pagalvę“, kurios apimtis būtų 3–6 mėnesių santaupų rezervas.

Tikslūs tyrimo rezultatai:

„Vilmorus“ apklausoje respondentų klausė, ar jie taupo/taupė artėjančiai žiemai.

Atsakymai: taip (taupau/taupiau) – 48,8 proc., nėra poreikio taupyti – 16,2 proc., neturiu iš ko taupyti – 29,8 proc., neatsakė – 5,2 proc.

Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centras „Vilmorus“ reprezentatyvią visuomenės apklausą atliko lapkričio 10–19 dienomis, su respondentais bendraujant gyvai ir telefonu.

Jos metu apklausti 1002 pilnamečiai šalies gyventojai 27 miestuose ir 40 kaimų. Maksimali apklausos paklaida siekia 10 procentų.