2018 08 27 /16:20

Aplinkos ministerija užsimojo uždrausti malkas ir apmokestinti krosnis

Liepos mėnesį registruotame Nacionaliniame oro taršos mažinimo plane yra įtrauktas ir draudimas naudoti kietąjį kurą, pavyzdžiui, malkas, teritorijose, kur yra centrinis šildymas. Paprastai tariant, jeigu jūsų namas stovi rajone, kur yra centrinis šildymas, malkų ar anglių kūrenti jūs negalėsite. Tiesa, malkas uždrausti ir krosnis apmokestinti siūloma nuo 2029 metų.
Malkos
Malkos / Vidmanto Balkūno / 15min nuotr.

Nacionalinis oro taršos mažinimas, registruotas liepą, buvo labiausiai kritikuojamas dėl apynasrių taršiems automobiliams, tačiau jame yra ir kitų įdomių punktų, kurie gali tapti didžiuliu galvos skausmu nemažai visuomenės daliai.

Pavyzdžiui, plano priede yra numatyta „teisinėmis priemonėmis uždrausti deginti kietąjį kurą CŠT (centralizuoto šilumos tiekimo) teritorijoje“.

Tad jeigu jūsų namas stovi teritorijoje, kurioje kiti gyventojai turi galimybę naudotis centriniu šildymu, malkas ir anglį teks pamiršti. Apie namo apšildymą dujomis nekalbama – ketinama uždrausti tik kietąjį kurą. Jį deginti galės tik tie, kas gamina šilumą centriniam šildymui.

Tame pačiame plane yra numatytas ir krosnių apmokestinimas – kiekviename kamine, kuris yra CŠT teritorijoje, siūloma įrengti po termometrą ir taip matuoti, kada yra deginamas kietasis kuras. Kiek valandų malkos deginamos, tiek laiko ir sukasi skaitiklis.

Tokie valdžios planai užkliuvo Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) prezidentui Žilvinui Šilėnui.

„Įmetei malką į krosnį – susimokėk už laiką, kiek dega malka. Hmmm. O jei šašlykinę ar grilį vasarą pasikursiu mėsai pasikepti – irgi reikės mokėti?“ – savo feisbuko paskyroje rašė Ž.Šilėnas.

„Žodžiu: ne tik didins mokesčius dyzelinui, neleis įsivežti senesnių nei „Euro 4“ naudotų automobilių iš Vokietijos, bet uždraus malkas krosnyje ir apmokestins krosnis.

Šalia yra ir kitų siūlymų – skirti paramą prisijungti prie centrinio šildymo ir t.t. Bet siūlymas uždrausti kūrenti malkas ir apmokestinti krosnis – akivaizdus“, – pridūrė jis.

Malkas uždrausti ir krosnis apmokestinti siūloma nuo 2029 metų.

Gali uždrausti kūrenti malkas ir mikrorajonuose

Aplinkos ministerijos Taršos prevencijos departamento Aplinkos oro skyriaus vedėja Elena Auglienė 15min patikslino, kas tai galėtų būti CŠT teritorijos, kuriose būtų draudžiama kūrenti kietąjį kurą.

„Tai gali būti, kaip jūs rašėte, ir Žvėryno gabalas ar visas Žvėrynas“, –aiškino specialistė. Pasak jos, šilumininkai turėtų nustatyti, kurių namų gyventojai turi galimybę prisijungti prie centrinio šildymo, o kurių namų to padaryti negalėtų. Tie, kurie turėtų galimybę, vartoti kietojo kuro, remiantis dokumentu, jau negalėtų.

Tiesa, E.Auglienė pabrėžė, kad Nacionalinis oro taršos mažinimo planas yra maksimaliai griežtas, ir pasiūlymai gali būti koreguojami.

„Tai yra labai toli. Tai yra pati vėliausia ir kraštutinė priemonė. (…) CŠT teritorijos miestų centrai kenčia labiausiai nuo namų ūkių ir mažų parduotuvėlių, kurios išmeta pačius pavojingiausius (teršalus). Bet tai yra kraštutinė priemonė“, – E.Auglienė pasakojo, kad ketinimas drausti kietąjį kurą turėtų būti derinamas su termometrais skaitikliuose.

„Yra toks dalykas ne drausti, bet fiksuoti kamino veikimo laikotarpį. Tada, kai tam tikra temperatūra pasiekiama, fiksuojami rodikliai ir yra mokama. Jeigu aš noriu deginti, tarkime, tris dienas per metus, aš galiu už tai susimokėti“, – aiškino E.Auglienė.

Premjeras planą pavadino „oru“

Aplinkos ministerijos dar liepą registruotą planą sukritikavo premjeras Saulius Skvernelis. Pirmiausia jis sakė, kad Vyriausybė to plano net nematė. O kai pamatė, pažiro kritikos lavina.

„Tas oro taršos mažinimo planas yra visiškas „oras“. Aplinkos ministerija, nežinau, kokių paskatų vedama, pasidarė planelį. Jis nėra net preliminariai aptartas Vyriausybėje. Jis ne tai kad yra diskutuotinas – labai švelnią poziciją sakau, kai kurios pozicijos yra visiškai nesuprantamos. Galiu pasakyti, kad šis planas Vyriausybės nepasieks“, – tikino S.Skvernelis.

Visoms plane numatytoms priemonėms įgyvendinti gali prireikti 254 mln. eurų, rašė BNS.

Plane daug dėmesio skiriama transporto sektoriui. Nurodoma, kad nuo 2020 metų miestuose ar jų dalyse dyzelinių automobilių eismą apribojusios Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio savivaldybės galėtų tikėtis finansinės paramos, rašo naujienų agentūra.
Nacionalinio oro taršos mažinimo plano įgyvendinimo priemonių plane nurodoma, kad nuo 2020-ųjų metų lengvieji automobiliai būtų apmokestinami pagal jų taršos lygį, o mokestį mokėtų transporto priemonių savininkai. Be to, nuo 2021 metų yra numatytos finansinės paskatos asmenims, įsigyjantiems ekologiškus automobilius.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Pasisemti ilgaamžiškumo – į SPA VILNIUS
Akiratyje – žiniasklaida: ką veiks žurnalistai, kai tekstus rašys „Chat GPT“?
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų