Rudens darganos Lietuvoje priverčia pagalvoti, kad klimato atšilimas nėra toks baisus. Migrantai prie sienos prašydami prieglobsčio irgi nemini, jog iš gimtų kraštų juos išginė klimato kaita. Tad gal problema netikra? Tačiau, kad fronto linija egzistuoja ne tik televizijos ekranuose – jau priminė du šios vasaros subtropiniai mėnesiai. Net 92 proc. Lietuvos piliečių pripažįsta, kad su klimato šiltėjimo padariniais jų vaikai susidurs. Tai reiškia, kad iš esmės visi suvokia, jog šis karas pareikalaus aukų, klausimas – kiek, kokių ir kada? Alternatyva – žaliosios revoliucijos pergalė, tačiau ir ji turės savo kainą.
Visame pasaulyje dėl anglies dioksido (CO2) išmetimo į atmosferą sukeliama daugiau nei 60 % sustiprinto šiltnamio efekto. Lietuva prisiėmė ambicingą planą mažinti CO2 išmetimą – taigi, politinė valia yra, tačiau praktinius rezultatus lems, kiek sąmoningai žaliajam kursui pritars visuomenė bei produktus gaminantis ir paslaugas teikiantis verslo sektorius.
„Enefit“ vadovas Lietuvoje: tvarumo poreikis suvokiamas, tačiau asmeninis indėlis – dar ne
Pasak vienos iš žaliosios energijos vystymo lyderės, kompanijos „Enefit“ generalinio direktoriaus Vytenio Koryznos, pirmiausia reikėtų įvertinti, kiek apskritai rinka, vartotojai, verslas supranta, kas yra CO2 tarša ir kiek ši problematika yra visiems aktuali. Žiūrint retrospektyviai, klimato kaitos problema buvo iškelta dar 1975 metais. Nuo to laiko praėjo daugiau nei 46 metai kol mes pakankamai stipriai susirūpinome klimato kaita ir galima įtaka mūsų gyvenamajai aplinkai. Skirtumai tarp šalių įsitraukiant į klimato šiltėjimo problemos sprendimą – gana akivaizdūs. Tarkim, Švedijoj, visų visuomenės grupių įsitraukimas ir vartotojų susirūpinimas yra daug akivaizdesnis nei Lietuvoje, kur ši problema vis dar kvestionuojama.
„Europos investicinis bankas kas keletą metų atlieka tyrimą daugumoje pasaulio valstybių vertinant klimato kaitą bei pačių rinkos dalyvių klimato kaitos problemos suvokimą. Remiantis tyrimo duomenimis, tai, kad klimato atšilimas turi labai didelę įtaką žmonių kasdieniam gyvenimui mano 13 proc., o kad turi dalinę įtaką - 64 proc. Lietuvos gyventojų. Taigi, supratimas apie problemos mąstą šalyje tikrai egzistuoja. Paklausus, ar jūsų vaikai pajaus klimato atšilimo pasekmes ateityje, net 92 proc. Lietuvos apklaustųjų mano, kad jaunoji karta tikrai pajus klimato atšilimo pasekmes. Vis dėlto 41 proc. apklaustųjų nuomone, klimato kaita yra negrįžtama, t.y. pripažįsta problema, tačiau manoma, jog nieko pakeisti negalima. Kad klimato kaitą galima sustabdyti mano 53 proc. apklaustųjų. Svarbų aspektą atskleidžia atsakymai į klausimą, kokiu mastu vartotojai mano, jog gali asmeniškai daryti įtaką klimato atšilimui savo elgesiu. 44 proc. atsakiusiųjų teigia, kad gali daryti įtaką, tačiau likę 56 proc. mano, kad asmeninė jų įtaka absoliučiai minimali ar jos iš viso nėra. Tai reiškia, kad edukacijos šia tema reikia labai intensyvios tam, kad visuomenė suvoktų ir atrastų priemones, kaip gali prisidėti prie klimato kaitos stabdymo“, - sakė V.Koryzna.
Vienos įmonės nuo žaliosios energijos pradeda, kitos – link jos eina
Klimato kaitos problematika tampa vis aktualesnė ir visam verslo sektoriui. Anot „Enefit“ vadovo, galima išskirti du tipus įmonių. Vienas tipas įmonių yra tos, kurios savo verslą jau pradėjo vystyti nuo pačios idėjos apimančios tvarumo aspektą. Tarkim, transporto dalijimosi paslaugas teikianti įmonė, kuri naudoja tik elektromobilius, ar į ekologiškus produktus orientuotas parduotuvių tinklas. Tokių įmonių atsiranda vis daugiau ir ateityje jų tik daugės. Kita kategorija įmonių – tradiciniai verslai, kurie veikia savo sektoriuje jau dešimtmečius ir klimato kaitos problematika tiesiogiai jų veiklos dar nepalietė. Tačiau dauguma ir šių įmonių pradeda suvokti, kad tvarumo aspektai jų veiklai ateityje taps neišvengiami. Dalis tokių įmonių jau šiuo metu bando pažinti ir įvertinti savo veiklą pagal tvarumo kriterijus bei ieško sprendimų, kurie leistų atitinkamai veiklą pertvarkyti bei optimizuoti.
„Kadangi didžioji dalis CO2 taršos atsiranda dėl energijos gamybos ir vartojimo, tad elektros energija jau savo prigimtimi tampa svarbiu stimulu paskatinančiu įmones ir gyventojus kelti klausimą, taršią ar žaliąją, pagamintą naudojant atsinaujinančiu šaltinius, elektros energiją vartoju? Veikia ir tam tikri valstybinio reguliavimo mechanizmai – įmonėms nereikia mokėti akcizo mokesčio už elektros energiją gaunamą iš atsinaujinančių energijos šaltinių. Tai skatina įmones atitinkamai planuoti savo veiklą, įdarbinti saulės elektrines, elektrifikuoti transportą ir pan. Be abejo, svarbus ir žmogiškasis faktorius – į įmonių valdymą įtraukiami kvalifikuotus žmonės, kurie gali įvertinti energijos sunaudojimo parametrus ir pateikti optimalius sprendimus. Galiausiai laimi bei laimės tos įmonės, kurios pagal tvarumo parametrus sumodeliuos visą savo kuriamos vertės grandinę, – nuo tiekėjo, partnerio iki galutinio vartotojo, pereis prie žiedinės ekonomikos orientuotos į prekių ir paslaugų antrinį panaudojimą, taršių priemonių, pakuočių ir pan. atsisakymą. Lietuvai, palyginus su šalimis, kurios jau daug metų dirba šia kryptimi, tarkim, Didžiąja Britanija, Švedija, tikrai dar yra ką daryti ir iš ko pasimokyti“, - sakė V.Koryzna.
Lietuva turi potencialo tapti tvaria, 100 proc. žaliąją elektros energiją naudojančia valstybe
Lietuvos energetikos strategijoje numatoma, kad iki 2030 m. iš atsinaujinančių energijos šaltinių gaunamos elektros energijos dalis bendrame elektros sektoriuje turėtų pasiekti 45 proc., o iki 2050 m. – 80 proc.
„Enefit“ vadovo įsitikinimu, mūsų šalis turi potencialo tapti tvaria valstybe, t.y. 100 proc. naudojančia tik iš atsinaujinančių šaltinių gaunamą elektros energiją. Šį įsitikinimą sustiprina ir įmonių grupės „Eesti Energija“, kuriai priklauso „Enefit“, praktika. „Eesti Energija“ ne tik vykdo elektros prekybą, bet yra ir elektros energiją gaminanti kompanija, kuri pastaraisiais metais labai intensyviai keičia savo gamybos pakraipą nuo taršios (skalūnų dujų ir pan.) į atsiniaujančią, klientams teikia tvarumo kriterijus atitinkančius produktus ir tapo didžiausiu vėjo parkų vystytoju Baltijos šalyse. Šiais metais kompanija pasiūlė naują produktą įmonėms – elektros tiekimo iš atsinaujinančių energijos šaltinių kontraktus, kurių laikotarpis apimtų ne, kaip įprasta, 1 ar 2 metus, bet 5 ar net 11 metų. Tai daug pasako apie ilgalaikę tvarumo kriterijus atitinkančią perspektyvą aktualią elektros energijos vartotojams, o ilgalaikių kontraktų sudarymas klientams suteikia galimybę, dabartinių nestabilių elektros energijos kainų situacijoje, turėti stabilią kainodarą.
Neišnaudotas potencialas – jūrinis vėjas
Galimybės vystyti žaliąją energiją yra pakankamai plačios, į tai yra orientuota ir ES popandeminė ekonomikos vystymo programa, tampriai susieta su žaliuoju kursu. V.Koryznos nuomone, nors šiuo metu ir privačiame, ir verslo sektoriuose jau veikiama gana plačiai ir daugeliu krypčių – įrengiamos saulės elektrinės, perorientuojamos į tvarų energijos naudojimą vertės grandinės ir pan., – vis dėlto, tai dar užtruks. Esminis proveržis įvyks įgyvendinus didesnius projektus, kurie duos postūmį visam energetikos sektoriui.
„Neišnaudotas potencialas yra jūrinio vėjo įdarbinimas. Dabartinių vėjo parkų galingumas maksimaliai siekia 70-100 GWh elektros energijos. Lietuvoje suvartotos energijos dalis iš vėjo jėgainių sudarė 14 proc. viso elektros kiekio. Estai ir latviai šiuo atžvilgiu greitesni. „Eesti energija“ šiuo metu atlieka vėjo jėgainių parko vertinimą Rygos įlankoje, kurio galingumas siektų 2000 MW instaliuotos vėjo galios, kuris per metus sugeneruotų iki 7 TWh elektros energijos. Lietuva per metus vidutiniškai sunaudoja 11 TWh elektros energijos, taigi, toks vėjo parkas patenkintų daugiau nei 65 proc. visos šalies elektros energijos poreikio. Tai proveržio rodikliai, kurie gali suteikti esminį pokytį žalumo kursui, tuo pačiu leistų atsirišti nuo rinkos kainų, kurios šiuo metu didžiąja dalimi priklauso nuo CO2 taršos leidimų kainų augimo. Elektros energiją gaminant iš atsinaujinančių energijos šaltinių, taptų nebeaktuali ir rusiškų dujų kaina, kuri yra priklausoma nuo „Gazprom“ taikomos kainodaros bei tiekimo suvaržymų – esminių veiksnių, kurie gan stipriai sujaukė mūsų ir elektros, ir šilumos ūkio kainų situaciją“, - pastebi V.Koryzna.
Žaliosios elektros jėgainių yra – stinga elektros energijos akumuliavimo įrenginių
Pasak „Enefit“ vadovo, Europos komisijos duomenimis, vartojant energiją susidaro 75 % ES išmetamųjų teršalų kiekio, didelią jų dalį sudaro elektros energijos gamyba , todėl pokyčiai link žaliosios energijos labiausiai susiję su elektrifikavimo procesais. Teigiami poslinkiai jau pastebimi transporto sektoriuje – daugėja elektromobilių, juos atspindi ir verslo įmonių bei buitinių vartotojų įsirengiamų saulės elektrinių gausėjimas.
„Ko trūksta ir kas taptu esminiu proveržiu šioje srityje – tai efektyvių elektros energijos akumuliavimo įrenginių atsiradimas. Vartotojai jau šiuo metu pakankamai gausiai įsirenginėjantys saulės elektrines, turėdami akumuliacines baterijas stipriai padidintų elektros sunaudojimo efektyvumą tiek sunaudojant šią elektrą savo reikmėms, kai jos labiausiai reikia, tiek perduodant perteklių į bendrą elektros tinklą piko metu (kai elektros stinga), o tai savo ruožtu prisidėtų ir prie elektros sunaudojimo visame tinkle subalansavimo.
„Smagu, kad kitais metais elektros energijos skirstymo operatorius pradeda diegti išmanių skaitiklių projektą. Vartotojai įgis įrankį, kurio dėka galės daug geriau pažinti savo elektros energijos vartojimo specifiką. Tikėtina, kad tai paskatins atsikratyti per daug elektros energijos vartojančių įrenginių, juos pakeisti efektyvesniais, bei labiau kontroliuoti elektros energijos panaudojimo laiką. Ją naudoti tuo metu, kai ji pigiausia ir taupyti, kada brangiausia, atitinkamai gauti mažesnes sąskaitas“, - sakė „Enefit“ vadovas.
Nacionaliniai Lietuvos elektros energijos vartotojų bruožai
Šiuo metu pagrindinį vartotojų dėmesį yra prikaustę elektros kainų liberalizavimo klausimai. Enefit“ vadovas pripažįsta, kad liberalizavimas vyksta labai nepalankiu metu, nes lyginant kainas, tarkim, kokios buvo praėjusių metų liepos mėnesį su šių metų liepos mėnesiu, matyti, kad jos yra išaugusios bemaž 3 kartus (apie 32 Eur/MWh – 2020 m. ir – 88 Eur/MWh – 2021 m.) Elektros energijos vartojai priversti mokėti aukštesnę kainą arba turi ieškoti būdų, kaip galėtų sutaupyti. Tai įmanoma, bet, specialisto teigimu, pirmiausia svarbu pažinti savo vartojimą.
Pasak V.Koryznos, „Enefit“ praėjusiais metais atliko reprezentatyvų tyrimą - apklausė daugiau nei 1000 vartotojų šalyje, ar renkantis elektros energijos teikėją jiems svarbus ekologiškumas ir elektros energijos kilmė iš atsinaujinančių šaltinių.
Estijoje tai pasirodė svarbu 44 proc. vartotojų (10-ies balų sistemoje įvertino nuo 8 iki 10 balų), o Lietuvoje tokių buvo net 58 proc. Tai reiškia, kad Lietuvoje ši problematika gerokai ryškiau išreikšta. Į klausimą, kiek svarbu, kad elektros energija būtų pagaminta jų šalyje, - „svarbu“ ir „labai svarbu“ vertinimą pasirinko 44 proc. Estijos vartotojų, o Lietuvoje tokių buvo net 66 proc. Įdomu, kad Latvijos elektros energijos vartotojams šis parametras nepasirodė labai aktualus – tik 33 proc. atsakiusiųjų pasirinko „svarbu“ ir „labai svarbu“ vertinimus. Tokie vertinimai atskleidžia ne tik tam tikrus nacionalinių charakterių bruožus, bet ir tai, jog Lietuvoje geriau suvokiama, kad kuo daugiau mes pagaminsime žaliosios elektros energijos savo šalyje, tuo turėsime švaresnę, ekologiškesnę savo gyvenamąją aplinką. „Tokios Lietuvos vartotojų nuostatos yra džiuginantis veiksnys, reiškiantis kad esame toliau pažengę ir kad kompanija plėtodama žaliąją energiją juda tinkama kryptimi“, – sakė „Enefit Lietuva“ vadovas.
Ilga, bet harmoninga kelionė link nulinės CO2 emisijos
Kryptis, kur drauge su vartotojais judama, įvardinta ir „Enefit“ strategijoje – „Kelionė nulio link“. Kompanija siekia burti sąmoningų visuomenės narių bendruomenę, suvokiančią, kad energijos gamyba turi didžiausią įtaką klimato kaitai ir jai yra svarbus yra judėjimas link 0-inės taršos, 0-inės CO2 emisijos.
„Šiuo metu, kur bepažiūrėtum, jei norėsi rinktis ekologišką produktą, jis kainuos brangiau, nei įprastas. Netgi rūšiuojant šiukšles, reikės įdėti daugiau pastangų. Toks pat yra tvaraus elektros tiekėjo pasirinkimas. Vis dėlto, rinktis įvertinant tvarumo kriterijų yra atsakingas ir motyvuotas sąmoningo vartotojo sprendimas, o kompanijai – tai užtikrinimas, kad toliau galima vystyti atsinaujinančius energijos šaltinius, investuojant į vėjo ir saulės parkų atsiradimą. Tikiuosi, kad netrukus pereisime ir prie jūrinio vėjo potencialo panaudojimo. Veikiant kartu su vartotojais atsiranda sinergijos efektas, suteikiantis galimybę harmonijoje su gamta judėti į priekį“, – apibendrina V.Koryzna.
