„Gazprom“ nuotaiką prieš derybas su Lietuvos atstovais gadina ir tai, kad šalis įsipareigojusi vykdyti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą dėl gamtinių dujų vidaus rinkos bendrųjų taisyklių, pagal kurias privalo užtikrinti perdavimo veiklos atskyrimą nuo skirstymo, tiekimo ir gamybos veiklų.
Lietuvoje kasmet sunaudojama virš 3 mlrd. kub. m dujų, kurios atkeliauja iš Rusijos gamtinių dujų tiekėjos. Vidutinė į Lietuvą importuotų gamtinių dujų kaina sausį siekė 1250 litų už 1000 kub. m. Tai, manoma, apie 10–15 proc. brangiau nei kitoms Baltijos šalims.
Vis dėlto numatyta, jog pastačius suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalą dujų kaina Lietuvoje gali sumažėti apie 20 proc., o svertų, dėl kurių „Gazprom“ galėtų daryti spaudimą Lietuvai, praktiškai nėra.
Lengvai patenkinamas poreikis?
Energetikos ministro E. Neverovičiaus įsitikinimu, dabartinėje situacijoje, kai 100 proc. dujų importuojame iš vienintelio tiekėjo monopolistinėmis kainomis, atsisakyti žvalgyti potencialius savus išteklius Lietuvai yra pernelyg didelė prabanga
Sutartis su „Gazprom“ galios iki 2015 m pabaigos. Pastaruoju metu „Gazprom“ pateikė siūlymą pasirašyti naują ilgalaikę sutartį, kurio Lietuva neketina svarstyti, o Lietuva savo ruožtu žada reikalauti peržiūrėti ir sumažinti jai taikomas dujų kainas. Tačiau derybų su Rusijos įmone baigtis sunkiai prognozuojama.
Alternatyvių kuro energijos šaltinių bei galimybių mažinti dujų suvartojimą ieškoma norint sumažinti ne tik dujų kainą, bet ir šią priklausomybę. Jeigu viskas vyktų pagal optimistinį scenarijų, nauji projektai Lietuvą dujomis turėtų aprūpinti užtenkamai ir su kaupu.
SGD terminalas, per kurį Lietuva galės gabentis dujas rinkos kainomis iš įvairių tiekėjų, turėtų pradėti veikti 2014 m. pabaigoje. Numatoma, kad per metus terminalo pajėgumas siektų 2–3 mlrd. kub. metrų. Energetikos ministro Jaroslavo Neverovičiaus teigimu, šie pajėgumai dar gali didėti.
Skalūnų dujų žvalgybai taip pat greičiausiai bus atlaisvintas kelias. Nors dėl skalūnų dujų žvalgybos ir gavybos Vyriausybė dar nenusprendė, tačiau atidėliojama, bent oficialiai, ne dėl prieštaravimo projektui, o dėl to, kad būtų užtikrinti galimo poveikio aplinkai saugikliai.
Išgaunamieji skalūnų dujų ištekliai Lietuvoje gali siekti apie 113 mlrd. kub. metrų, skaičiavo JAV energetikos informacijos administracija. Lietuvai tiek turėtų užtekti beveik 40 metų. Tiesa, sudaryta darbo grupė Seimui pateikė išvadą, kad skalūnų išteklius būtina žvalgyti, bet dėl gavybos turės būti sprendžiama jau gavus žvalgybos duomenis. Išvadas pristačiusio geologijos profesoriaus Algimanto Grigelio nuomone, JAV ekspertų vertinimai pernelyg optimistiniai. Jis buvo linkęs sumažinti šiuos skaičius iki 80 mlrd. kub. m išgaunamų skalūnų dujų, kurių užtektų 27 metams.
Energetikos ministro E. Neverovičiaus įsitikinimu, dabartinėje situacijoje, kai 100 proc. dujų importuojame iš vienintelio tiekėjo monopolistinėmis kainomis, atsisakyti žvalgyti potencialius savus išteklius Lietuvai yra pernelyg didelė prabanga. „Net jeigu pasitvirtintų tik pusė geologų prognozių apie esamus skalūnų dujų išteklius Lietuvoje, Lenkijoje, Ukrainoje, tai taptų reikšmingu faktoriumi, prisidedančiu prie viso regiono ekonominio augimo. Jei regione būtų pradėta intensyviai išgauti skalūnų dujas, tai neabejotinai būtų labai svarbus veiksnys, tiesiogiai didinantis valstybės energetinę nepriklausomybę“, – sakė J. Neverovičius. Jo teigimu, pagal optimistinį scenarijų 2025–2030 m. skalūnų dujų pramoninė gavyba Lietuvoje įgautų pagreitį ir jomis galėtume patenkinti dalį Lietuvos poreikio.
Kiek mažės kaina?
Po 2016 metų, kai Jungtinės Amerikos Valstijos pradės eksportuoti pigesnes suskystintas dujas, planuojama, jų kaina rinkoje gali kristi dar 20–25 proc., pažymėjo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų šešėlinės Vyriausybės energetikos ministras Dainius Kreivys.
 |
| Dainius Kreivys |
„Rinkoje per SGD terminalą galima bus pirkti dujas, kurios yra pigesnės. Jeigu jos bus pigesnės iš „Gazprom“, tada ir jas galima bus pirkti. Jeigu bus pigesnės suskystintos – tuomet pastarąsias. SGD terminalas gali aprūpinti Lietuvą dujomis užtenkamai, šiuo metu yra deramasi su tiekėjais dėl sutarčių sudarymo. Visos sąlygos sėkmingai veikti ir užsitikrinti saugų tiekimą yra sudarytos“, – teigė D. Kreivys.
Tiesa, konservatorius pažymėjo, kad labai svarbi sąlyga yra ta, kad terminalo darbai nevėluotų.
„Šių projektų (terminalas, skalūnai, biokuras – red. past.) įgyvendinimas visų pirma reikštų tiekimo šaltinių diversifikavimą ir konkurenciją dujų rinkoje. Būtent galimybė rinktis tiekėją yra pagrindinis faktorius, leisiantis kainai mažėti, – sakė J. Neverovičius. – Kai išplėtosime savo pajėgumus, sukursime infrastruktūrą, leisiančią susijungti su Europos Sąjungos energetikos sistema – sukursime konkurenciją vidaus energetikos rinkoje. Rinkos sąlygos ir tiekėjų konkurencija savaime reiškia, kad kainos mažės. Mūsų siekis – sukurti rinką su konkurencingomis energijos kainomis ir taip užsitikrinti energetinį saugumą“.
D. Kreivys: „Gazprom“ pramiegojo
"„Gazprom“ labai aiškiai mato, kad pramiegojo skalūninių dujų reikalą", - sako D.Kreivys.
Energetikos ministras sakė, jog SGD terminalas nereiškia, jog iš Lietuvos rinkos bus „išstumti“ kiti dujų tiekėjai – tiesiog atsiras daugiau konkurencijos dujų rinkoje. „Kaip jau ne kartą esu minėjęs – SGD terminalas yra strateginis Lietuvai projektas, užtikrinsiantis realią alternatyvą „Gazprom“ dujoms ir tuo sukursiantis konkurenciją esamai monopolijai“, – sakė J. Neverovičius.
D. Kreivio teigimu, „Gazprom“ atstovai, derėdamiesi dėl kainų, visuomet akcentuodavo strateginius klausimus: III energetikos paketo atidėjimą, ieškinių prieš įmonę įvairiuose teismuose atsiėmimą.
„Tai būdavo dvi esminės sąlygos. Praėjusi Vyriausybė į kompromisus dėl šių klausimų nėjo, tai ir derybos nepasisekė. Ši Vyriausybė, kiek žinome, taip pat neketina nusileisti nei dėl vieno iš šių klausimų. Lietuva Stokholmo arbitraže yra pateikusi 5 mlrd. litų ieškinį „Gazprom“ (dėl permokos už tiektas dujas – red. past.), tai yra svarios kortos mūsų rankose kalbant apie ateitį. Noriu priminti faktą, kad Gruzijoje, kai „Gazprom“ buvo vienu metu visiškai nutraukęs dujų tiekimą ir Gruzija pasistatė dujotiekius iš kaimynų, kaina krito keletą kartų. „Gazprom“ bandė su žemesne kaina atblokuoti tą tiekimą, bet Gruzija iki šiol neperka dujų iš jų, – kalbėjo D. Kreivys. – „Gazprom“ labai aiškiai mato, kad pramiegojo skalūninių dujų reikalą, ir po 2016 metų iš Amerikos ateis pigios dujos, dėl to „Gazprom“ reikalinga ilgalaikė sutartis, kad užkirstų kelią dar pigesnių dujų atėjimui į Europą ir Lietuvą“.
Ateitis – biokuras
Tuo metu Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos prezidentas Vytautas Stasiūnas teigia, kad gamtinių dujų poreikis šilumos gamybai visai sumenks. Kaip geriausią būdą bent jau sumažinti apmokamas sąskaitas už šildymą jis mato biokuro naudojimo skatinimą. Pasak V. Stasiūno, lietuviams naudoti gamtines dujas šilumai gaminti – tuščia prabanga.
 |
| Vytautas Stasiūnas |
„Mūsų asociacija atstovauja šilumos tiekimo įmonėms, daryti įtakos gamtinių dujų kainoms negalime. Nuo 2005 metų, kada šios kainos pradėjo kilti, bandėme teikti įvairius motyvus, bet pamatėme, jog tai yra pasaulinės kainos. Pagal kaimyninių, Skandinavijos valstybių patirtį matome, kad Lietuvoje centralizuotai tiekiamos šilumos ūkio ateitis yra perėjimas prie biokuro“, – sakė V. Stasiūnas.
Pasak specialisto, turint įrengtas centralizuoto šilumos tiekimo sistemas ir galint naudoti įvairų antrarūšį kurą, tikslas pereiti prie kuro iš biomasės ir atliekų yra savaime suprantamas. „Perėjimas prie biokuro numatytas ir asociacijos programoje, ir pagal Europos Sąjungos direktyvas. Šalyje jo resursai yra dukart didesni nei dabar išnaudojami. Lietuvoje kasmet susidaro per 2 mln. tonų naftos ekvivalento biokuro išteklių, o Lietuva šiandien kūrena 1 mln. tonų. 1 mln. tonų dabar supūdomas arba užkasamas sąvartynuose. 2020 metais, kai šilumos ūkis bus beveik visai pervestas į biokurą, Lietuva kūrens apie 1,5 mln. tonų biokuro šilumai gaminti. O biokuras visada bus pigesnis už gamtines dujas“, – komentavo V. Stasiūnas.
Žinoma, kalbant apie investicijas ir poreikį numatyti grąžą už investicijas, vartotojas iš karto negali pajusti perėjimo prie biokuro naudos. Tačiau ir čia V. Stasiūnas mato išeitį. „Kaip kaimyninių valstybių, taip ir mūsų Vyriausybės nuostata yra už investicijas į perėjimą prie biokuro suteikti ES finansinę paramą. Tuomet paleidus įrenginį iš karto galima mažinti šilumos kainą. Turint tokias sistemas, kūrenti katiluose gamtines dujas yra tiesiog nusikaltimas. Žinoma, kitas dalykas, kad namai turi būti apšiltinti, o ne kiauri, ir tada gyvensime kaip skandinavai“, – sakė Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos prezidentas.
Energetikos ministras J. Neverovičius teigė, kad, pagal naujosios Vyriausybės programą, biokuro plėtra turi tapti nacionaliniu energetikos prioritetu. Aktyvus šio vidinio Lietuvos energijos resurso naudojimas turės padės skatinti konkurenciją energijos rinkoje, tapti alternatyva įvežtinėms gamtinėms dujoms.
„Biokuro diegimas yra viena iš efektyvių priemonių mažinant šilumos kainas. Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymas sako, kad 2020 metais iš atsinaujinančių energijos išteklių turi būti pagaminama 60 proc. centralizuotai tiekiamos šilumos, lyginant su dabartiniais 22 proc. Tam, kad biokuro kainos išliktų konkurencingos, būtina skatinti gamintojų atėjimą į rinką ir konkuravimą joje. Stiprindami biokuro biržą sukursime mechanizmus, savaime balansuosiančius kainas rinkos sąlygomis“, – įsitikinęs J. Neverovičius.
