Kaip rašo, „Deutsche Welle“, kai 2007 metais Šiaurės ašigalyje, 4 200 metrų gylyje atsidūrė Rusijos mokslinių tyrimų laivo iškelta vėliava, žinia buvo aiški – politinis ir ekonominis susidomėjimas šiaurėje vis auga. Keičiantis klimatui Arktis tapo labiau prieinama.
Atšilimas Arktyje vyksta dvigubai greičiau nei bet kur kitur žemėje. Pernai vasarą ištirpo rekordiškai daug ledo. Nors atšilimas kelia didelį susirūpinimą, bendrovės ir vyriausybės Arkties regione tikisi lengvesnės prieigos prie gamtinių išteklių, kurie slypi po ledu.
Arktyje yra apie ketvirtadalis visos pasaulyje neatrastos naftos ir dujų, be to, aibė naudingųjų iškasenų. Dėl oro sąlygų nuvykimas į šiaurę tampa paprastesnis, tad įveikti atstumą tarp pagrindinių pasaulio komercinių centrų ir Arkties prireiks vis mažiau laiko.
Kam priklauso Arktis?
„Arktis, kaip ir kiekvienas kitas regionas, priklauso regiono valstybėms“, – „Deutsche Welle“ sakė Švedijos Arkties ambasadorius Gustavas Lindas. Švedija šiuo metu pirmininkauja Arkties tarybai, rotacijos tvarka vadovavimas jai keičiasi kas dvejus metus. Kanada, JAV, Rusija, Norvegija ir Danija, kartu su Grenlandija ir Farerų salomis, sudaro vadinamąsias Arkties valstybes. Jų šiauriniai kaimynai, Švedija, Suomija ir Islandija, taip pat priklauso Arkties tarybai. Vokietija, Prancūzija, Jungtinė Karalystė, Lenkija, Ispanija ir Nyderlandai turi nuolatinių stebėtojų statusą.
Organizacija koordinuoja Poliariniame rate vykdomus mokslinius tyrimus ir technologinę plėtrą. Šiemet Norvegijoje vykusioje metinėje konferencijoje taryba sudarė naują nuolatinį sekretoriatą. Pati konferencija iliustruoja vis didėjantį susidomėjimą regionu, savaitės trukmės konferencijoje dalyvavo 26 šalių atstovai. Daugėja norinčių prisijungti prie Arkties klubo. Kinija, Japonija, Europos Sąjunga ir Pietų Korėja konferencijos metu taip pat pareiškė norą įgyti stebėtojo statusą.
Pretenzijos vis auga
Apskaičiuota, kad Arktyje glūdi apie 90 mlrd. barelių naftos.
Teritorinės pretenzijos į Arkties vandenyną ir toliau auga. Tarptautinė teisė numato, kad kiekviena iš penkių Arkties valstybių turi teisę į ekonominę zoną, kuri tęsiasi 200 jūrmylių nuo jos pakrančių. Tačiau Jungtinių Tautų jūrų teisė numato, kad šalis gali pretenduoti į papildomą teritoriją, jei gali įrodyti, jog jos šelfas driekiasi ir po vandeniu.
Rusija, Danija ir Kanada jau reikalauja didesnės teritorijos. JAV nėra ratifikavusi Jungtinių Tautų jūrų teisės. Šelfo ribų komisija jau turi tiek pretenzijų, jog susitarimams su visomis suinteresuotomis pusėmis gali prireikti daugybės metų ar net dešimtmečių.
Energija iš ledinės šiaurės
Tuo metu lenktynės dėl Arkties vertingų išteklių tęsiasi. Apskaičiuota, kad Arktyje glūdi apie 90 mlrd. barelių naftos. Jei tik bus palankios teisinės ir ekonominės sąlygos, tarptautinės naftos kompanijos jau pasirengusios pradėti gręžimo darbus.
Pasak britų eksperto Charleso Emmersono, besidomintiems gavyba energijos kaina yra vienas pagrindinių veiksnių. Svarbus veiksnys vystant šią temą, anot eksperto, yra kompanijos reputacija.
 |
| Reuters/Scanpix nuotr./Ties Aliaska ant sausumos užlaukusi naftos platforma. |
Neseniai pasigirdo informacija apie Aliaskoje kompanijai „Shell“ priklausančio mobilaus gręžimo įrenginio avariją. Įrenginys „Kulluk“, laivo tempiamas per audrą, tiesiog atitrūko ir galiausiai užplaukė ant seklumos ties Aliaskos Kodiako salomis.
JAV sudaryta komisija ėmė nagrinėti bendrovės Arktyje įgyvendinamą programą. Kritikai teigia, kad avarija rodo, jog gręžimas Arktyje yra pernelyg rizikingas. Ekspertai sutaria, kad laivybos, naftos ar dujų avarijas būtų itin sunku išspręsti. Poveikis aplinkai gali būti katastrofiškas.
Pernai projektą Arktyje planavo pradėti Rusija, tačiau jis buvo atidėtas. Barenco jūroje esantys dujų telkiniai yra vieni didžiausių pasaulyje, tačiau gręžimo projektas buvo nutrauktas. Archangelske veikiančio Lomonosovo universiteto Naftos ir dujų instituto profesorius Marselis Gubaidulinas „Deutsche Welle“ pasakojo, kad išgauti dujas tokioje ekstremalioje vietoje pasirodė tiesiog per brangu.
Veiks laivybos linijos?
Manoma, kad iki 2040 metų, ar net dar greičiau, Arkties vandenynas vasarą taps neužšąlančiu.
Manoma, kad iki 2040 metų, ar net dar greičiau, Arkties vandenynas vasarą neužšals. Tai gali paskatinti atidaryti naujus Centrinės Arkties laivybos maršrutus, o tai itin sutrumpintų keliones jūra tarp Europos ir Azijos bei Šiaurės Amerikos.
Jau dabar kai kurios tarptautinės bendrovės Šiaurės jūra naudojasi dujų ir kitų prekių transportavimui. Šiaurės rytų kelias, besidriekiantis palei Rusijos pakrantes, atstumą tarp Šanchajaus ir Hamburgo sutrumpina net 6 400 kilometrais, kelionė sutrumpėja savaite.
Gegužę dvejų metų pirmininkavimą Arkties tarybai perims Kanada. Už tai atsakingas Kanados ministrė Leona Aglukkaq Norvegijoje vykusioje konferencijoje pabrėžė, kad pirmenybę teiks regiono ekonominiam vystymuisi.
Nors aplinkosaugos organizacijos labai susirūpinusios galimu poveikiui jautriai Arkties ekosistemai, susidomėjimas nafta ir dujomis ateinančiais metais greičiausiai tik didės. Investuoti į šį regioną įmones gali paskatinti nestabilumas tradicinėse naftos ir dujų turtinguose regionuose, pavyzdžiui, arabų pasaulyje.
