Tiesa, tiek centralizuoto šildymo paslauga besinaudojantys daugiabučių gyventojai, tiek įstaigos ar įmonės gali pradėti šildyti savo patalpas kada panorėję – savivaldybių skelbiama šildymo sezono pradžia aktuali tik kompensacijas gaunantiems asmenims, o techninės sąlygos ir šalyje galiojantys įstatymai leidžia vartotojams patiems nuspręsti, kada pradėti ir kada pabaigti naudotis centralizuotai teikiama šildymo paslauga.
Pinga kuras – pinga šiluma
Viena iš karo Ukrainoje pasekmių – Europoje kilusi energetinė krizė. Dėl išaugusios kuro paklausos nuo 2022 m. pradžios gamtinių dujų bei biokuro kainos Europoje, o tuo pačiu ir Lietuvoje, per kelis mėnesius sukilo šimtais procentų ir vis dar negrįžo į prieškarinį lygį.
Visgi, jei lyginsime 2022 m. spalį su dabartiniu, tendencijos džiugios. AB „Klaipėdos energija“ duomenimis, per metus jų perkamos gamtinės dujos atpigo apie 80 proc., o biokuras – 58 proc. Atsižvelgiant į atpigusį kurą šildymui, planuojama, kad šių metų šildymo sezonas bus pigesnis nei praėjusiais metais. Jei situacija nesikeis, skaičiuojama, kad šildymo išlaidos gyventojams gali būti 40 procentų mažesnės.
Suprasti akimirksniu
- 2020 m. šildymo sezonas prasidėjo spalio 15 d.
- 2021 m. – spalio 12 d.
- 2022 m. – spalio 26 d.
„Praėjusiais metais klaipėdiečiai brangiausiai mokėjo už šildymą. Deja, tokia situacija susiklostė dėl energetinio karo išaugus kuro kainoms. Tačiau turime siekti, kad gyventojai kiek įmanoma mažiau justų išorinius veiksmus, kurie didina išlaidas šildymui. Suprantu, kad sunku prognozuoti kelių metų kainų tendencijas, juolab, kad nemaža dalis kainos yra reguliuojama Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos, tačiau privalome siekti ir žiūrėti į priekį, kad klaipėdiečiams kaina būtų kiek įmanoma mažesnė. Jau dabar būtina pradėti svarstyti, kaip įveiklinti bendrovę „Geoterma“, kurios dėka būtų tiekiama ekologiška šiluma už konkurencingą kainą“, – sako Klaipėdos meras Arvydas Vaitkus.
Pasak bendrovės AB Klaipėdos energija generalinio direktoriaus Rolando Baltuonio, pagrindinis bendrovės naudojamas kuras yra medžio skiedros.
„Kasmet iš biokuro pagaminame apie 85 procentus šilumos, o gamtines dujas naudojame tik tuomet, kai lauke vyrauja minusinė temperatūra ir biokuro katilų galios nebeužtenka apšildyti miestą. Gamtinės dujos vis dar yra ženkliai brangesnės už biokurą. Tad pigesnio kuro naudojimas leidžia tikėtis palankesnių šilumos kainų mūsų klientams“, – kalbėjo R. Baltuonis.
Nepriklausomi gamintojai sumažino kainas
Klaipėdos ir Gargždų miestams centralizuotai šilumą tiekiančios bendrovės „Klaipėdos energija“ katilų pajėgumų šildymo sezono pradžioje reikia nedaug, nes šilumą bendrovės klientams per aukcioną parduoda ir nepriklausomi šilumos gamintojai (NŠG).
„Klaipėdoje turime baldų gamintojus, kurie gamybos atliekas degina savo katilinėse ir šilumą parduoda mums. Taip pat veikia termofikacinė jėgainė, gaminanti šiluma iš sudeginamų komunalinių ir kitų atliekų. Šildymo sezono pradžioje ir pabaigoje uostamiestyje NŠG yra pagrindiniai šilumos gamintojai, o mes savo katilus užkuriame vėliau, labiau vėstant orams“, – aiškino R. Baltuonis.
Šį spalį nepriklausomi šilumos gamintojai pasiūlė net 29,9 proc. pigesnę šilumą, nei pernai tuo pačiu metu.
Tad, jei gamta neiškrės pokšto ir šildymo sezonas prasidės spalį, suskaičiavus atpigusio kuro ir NŠG pasiūlytas kainas, šildymo sezono pradžia AB „Klaipėdos energija“ klientams bus 41 proc. pigesnė nei pernai. 2023 spalį šilumos kilovatvalandė kainuos 5,93 ct/kWh (be PVM), kai 2022-ųjų spalį kainavo 10,06 ct/kWh.
