Iš tikrųjų baltarusiai labai domėjosi tokia galimybe ir darė netgi tokių keistų žingsnių – visa delegacija atvažiavo be jokių pakvietimų į Klaipėdos uostą ir bandė aiškintis, kokios galimybės terminalo ir panašiai. Po to buvo susitikimas ministerijoje, buvo kalbėta, kaip išspręsti dujų tiekimo į Baltarusiją klausimą. Tai buvo šiek tiek vienašališki žingsniai. (...) Bet baltarusiai tuomet kalbėjo apie 10 mlrd. kubinių metrų poreikį, kas visiškai neatitiko mūsų galimybių ir planuojamo terminalo“, – BNS sakė A.Sekmokas.
Baltarusiai kalbėjo apie 10 mlrd. kubinių metrų dujų poreikį, kas visiškai neatitiko mūsų galimybių ir planuojamo terminalo.
Tačiau, pasak jo, žvelgiant į dabartinę situaciją, į Baltarusiją būtų galima gabenti nebent nedidelius dujų kiekius.
„Tam tikra teorinė galimybė tiekti Baltarusijai, aš manau, yra, bet čia kalba eina apie labai nežymius kiekius, nes jei tiekimas per SGD terminalą būtų komerciškai patrauklesnis, pirmiausiai būtų aprūpinami Lietuvos poreikiai, Latvijos, Estijos poreikiai, tad kiek gi lieka, nes 4 mlrd. kubų tik tik užtektų Baltijos valstybėms. Tad tai yra hipotetinis dalykas“, – tikino buvęs ministras.
Dujotiekio tiesti neverta
Dėl to, pasak A.Sekmoko, neverta investuoti į dujotiekį, sukuriant infrastruktūrą, kuria būtų galima dujas pumpuoti ne tik iš Baltarusijos, bet ir į ją. Kaip alternatyvą A.Sekmokas mato šiuo metu „Klaipėdos naftos“ planuojamą statyti dujų skirstymo stotį, iš kurios būtų galima krauti dujas į traukinių vagonus ir autodujovežius.
„Reikėtų tuos dalykus spręsti ir tai būtų nemenkos investicijos. Aš tą vertinčiau, kad greičiau geležinkeliu būtų galima gabenti. Tai nedideli kiekiai, kuriuos greitai galima pergabenti. Tai „Klaipėdos nafta“ ir nagrinėja, o daryti investicijas į dujotiekio infrastruktūrą dėl nežymių kiekių – neracionalu“, – aiškino A.Sekmokas.
Premjeras Algirdas Butkevičius antradienį Mogiliove vykstančiame Lietuvos ir Baltarusijos ekonomikos forume pareiškė, kad SGD terminalas galėtų dujomis aprūpinti ne tik Baltijos šalis, bet ir kitas suinteresuotas valstybes.
„Klaipėdos nafta“, planuodama dujų skirstymo stoties statybą, šiemet su rinkos dalyviais aiškinosi, koks susidomėjimas tokiu projektu būtų Lietuvoje ir aplinkinėse valstybėse. Įmonės atstovė Indrė Milinienė BNS sakė kol kas negalinti atskleisti, ar besidominčiųjų buvo ir iš Baltarusijos.
Pastačius dujų jungtį su Lenkija, Lietuva galės dujas tiekti šiai valstybei. Be to, plečiamas Klaipėdos-Kuršėnų dujotiekis, kuriuo iš Klaipėdos dujos bus gabenamos į Latviją ir Estiją. SGD terminalo operatorė „Klaipėdos nafta“ taip pat planuoja iki 2016 metų pabaigos pastatyti dujų skirstymo stotį, iš kurios dujos bus perpilamos į autodujovežius ir traukinių cisternas. Tokiu būdu dujas būtų galima tiekti ten, kur nėra dujotiekių arba jas panaudoti, pavyzdžiui, vilkikų kurui.
SGD terminalas pradės veikti nuo kitų metų sausio, pirmaisiais metais jo pajėgumas sieks 1 mlrd. kubų per metus, vėliau – apie 4 mlrd. kubų.
