Neseniai tarp Lietuvos, Latvijos ir Estijos sutarta nauja prekybos su trečiosiomis šalimis metodika dar negalioja, nes jos nepatvirtina Lietuvos valstybinė energetikos reguliavimo taryba.
Tai reiškia, kad į Baltijos šalis elektra neimportuojama ne tik iš Baltarusijos, bet ir iš Rusijos, išskyrus Karaliaučiaus sritį, su kuria Lietuva toliau prekiauja.
Naujoje metodikoje numatyta, kad Baltijos šalys elektra su Rusija prekiaus per Latvijos ir Rusijos pjūvį, tačiau jai neįsigaliojus, tai nevyksta.
Pasak energetikos ministro Žygimanto Vaičiūno, iš Latvijos pareigūnų pareiškimų matyti, jog Ryga ieško būdų prekiauti elektra su Rusija ir neįsigaliojus trišalei metodikai, tai galėtų vykti nuo lapkričio 5 dienos.
„Latvija turės surasti teisinį kelią, teisinį būdą ir de facto, matyt, tai bus dabartinis trišalės metodikos variantas turinio prasme“, – žurnalistams antradienį sakė Ž.Vaičiūnas.
„Šis Latvijos pateiktas žingsnis rodo, kad siekiama laikytis susitarimo (boikotuoti Astravo AE elektrą, bet prekiauti su Rusija, –15min)“, – pridūrė jis.
Dvišalė metodika?
Ž.Vaičiūnas perspėjo, kad, Baltijos šalims nesudėjus taškų ant „i“ dėl naujosios prekybos su trečiosiomis šalimis metodikos, su Rusija siekiančios prekiauti Latvija ir Estija gali pasitvirtinti dvišalį dokumentą.
Jis priminė, kad apie tokią grėsmę kalba jau metus.
Pasak ministro, dvišalė metodika reikštų konfliktinę situaciją su kaimynėmis, o tai gali pakenkti planams nuo 2025 metų Baltijos šalims susijungti su Vakarų Europos elektros tinklais.
„Sudėtinga turbūt būtų vertinti situaciją, kai vienu klausimu turime konfliktinę situaciją, o kitais klausimais, turiu omenyje sinchronizacijos klausimu, puikiausiai sutarti“, – kalbėjo Ž.Vaičiūnas.
Anot jo, Lietuvos nedalyvavimas Latvijos ir Estijos prekyboje rusiška elektra taip pat mažintų galimybes kontroliuoti, ar į šias šalis per pagrindinę Rusijos dalį nepatenka energija iš Baltarusijos.
„Lietuva taptų daugiau proceso stebėtojas, o ne dalyvis“, – sakė politikas.
Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatoriaus „Litgrid“ Sistemos valdymo departamento direktorius Giedrius Radvila sakė, kad prekybos elektra metodikos reiškia ne tik sutariamas galimybes importuoti energiją, bet ir didesnį sistemos patikimumą keičiantis duomenimis.
„Kai nėra to koordinavimo, nėra duomenų mainų, gali susidaryti ir perkrovos tinkluose, ir galios rezervų aktyvavimai. Gali sumažėti sistemos patikimumas“, – teigė G.Radvila.
Įstatymas įgyvendintas
Antradienį „Litgrid“ pranešė sistemos valdymo centre 11.06 val. užfiksavęs duomenis, rodančius elektros gamybą Astravo AE.
Nulinis pralaidumas komerciniam srautui iš Baltarusijos buvo nustatytas mažiau nei po pusvalandžio.
Ž.Vaičiūnas sakė, kad Lietuva taip įgyvendino prieš kelerius metus priimtą įstatymą, numatantį baltarusiškos elektros boikotą.
Anot jo, vadinamojo „antiastravinio“ įstatymo tikslas buvo, kad Astravo AE Baltarusijai ekonomiškai neatsipirktų.
-
Lietuva dar nepasirengė tinkamai reaguoti į nelaimę Astravo AE, o jodo tablečių nepasiėmė ir R.Tamašunienė
-
Lietuvai – nota iš Maskvos dėl prekybos elektra su Rusija metodikos
-
Baltarusija pradėjo elektros gamybą Astravo AE, Lietuva su šalimi nutraukė prekybą elektra
-
Astravo AE veiklos pradžios oficiali ceremonija numatyta lapkričio 7-ąją
„Ta prasme įstatymo tikslai yra pasiekti“, – sakė ministras.
„Lietuva šios elektros neperka ir nepirks, o Latvija ir Estija, jeigu ta politinė valia bus įgyvendinta iki galo, jos taip pat nepirks“, – pridūrė jis.
„Litgrid“ žiniomis, prekiautojai baltarusiška elektra šią savaitę nesudarė jokių importo sandorių.
Elektra fiziškai tekės į deficitines Baltijos šalis
Astravo AE pradėjus elektros gamybą ir Lietuvai nutraukus prekybą elektra su Baltarusija, „Litgrid“ atstovas pripažįsta, kad Astravo elektra fiziškai dar tekės į „deficitines“ Baltijos šalis.
„Iš techninės pusės labai natūralu, Baltijos šalys yra deficitinės šalys, o atsiradus dideliam generacijos šaltiniui šalia mūsų sienos, iš tikrųjų fiziškai – pabrėžiu, fiziškai, ne komerciškai, elektra tekės į deficitines zonas. Fizikos dėsnių mes pakeisti negalime“, – tvirtino G.Radvila.
„Didelis generacijos šaltinis šalia Lietuvos reikšmingai darys įtaką fiziniams srautams“, – pridūrė jis.
Valstybinė energetikos reguliavimo tarnyba (VERT) reiškė susirūpinimą, kad pagal parengtą naują trišalę prekybos su trečiosiomis šalimis metodiką rusiškos elektros srautas Lietuvoje netgi išaugtų.
Tačiau energetikos ministras klausė, kodėl VERT tokius nuogąstavimus išreiškė tik pastaruoju metu.
„VERT dalyvavo procese su Europos Komisija, Baltijos šalių perdavimo operatoriais nuo pat metų pradžios. Formaliai jau paskutiniai metodikos variantai buvo pateikti rugsėjo mėnesį, bet tie skaičiai ir koeficientai buvo puikiausiai žinomi. Tai čia turbūt atviras klausimas vertinti, kodėl tik šiuo momentu VERT atliko tokius skaičiavimus“, – sakė Ž. Vaičiūnas.
Lietuvos reguliatorius iki šiol nepatvirtino naujos metodikos, nes jos projektas esą neužtikrina, kad baltarusiška elektra nepateks į Lietuvos rinką, todėl turi būti tobulinamas. Tuo metu Latvija ir Estija praėjusią savaitę metodiką patvirtino.
VERT nuomone, skaičiuojant pralaidumus prekybai su Rusija, turėtų būti įvertinamas fizinis srautas iš Rusijos per Latvijos ir Estijos jungtis, tačiau neįskaičiuojama Lietuvos-Baltarusijos fizinė jungtis.
Daugiausia diskusijų kelia galimybė, kad Astravo elektra į bendrą rinką pateks per Latvijos ir Rusijos jungtį bei linijų tarp Lietuvos ir Baltarusijos naudojimas.
