Ženevoje antradienį vyks Espo konvencijos įgyvendinimo komiteto posėdis. Jame dalyvaus ir Lietuvos, ir Baltarusijos atstovai. Lietuva kaltina Baltarusiją nepateikus informacijos, ar Astrave buvo atlikti šiuolaikiniai seisminiai tyrimai.
Neišsklaidytos abejonės dėl saugumo
Tebelaukiama atsakymo ir apie galimą AE poveikį Neries upei, aplinkinėms teritorijoms, gyventojams. Užteršus Nerį radioaktyviosiomis medžiagomis, kiltų grėsmė didelės Lietuvos dalies gyventojų aprūpinimui geriamuoju vandeniu.
Tuo metu „Deutsche Welle“ rašo, kad Astravo AE yra galvos skausmas ir pačiai Baltarusijai, mat gali turėti skausmingų ekonominių padarinių.
Klaustuku tebekybo avarinės parengties planai, ypač dėl Vilniaus evakuacijos, jeigu Astravo AE įvyktų didelė avarija. Neatsakyti lieka klausimai apie panaudoto branduolinio kuro, radioaktyviųjų atliekų tvarkymą ir kt.
Skaičiuojama, kad šios elektrinės pagamintos elektros energijos perteklius gali siekti 14 mlrd. kilovatvalandžių. Minskas tikisi perteklinę elektrą parduoti Lenkijai ir Lietuvai. Tačiau Baltijos valstybės ir Lenkija ketina sinchronizuotis su Europos elektros sistema ir palikti BRELL žiedą, kuriam dabar kartu priklauso su Baltarusija ir Rusija.
Kovo 8 dieną Lietuvos Seimo nariai eilinį kartą pakartojo, kad Lietuva nepirks elektros iš Astravo AE. Elektrinė, Lietuvos politikų nuomone, yra statoma pažeidžiant įvairius aplinkosauginius reikalavimus.
14 ekspertų darbo grupė iki praėjusių metų rugsėjo mėnesio ruošė pasiūlymus, kaip efektyviai integruoti Baltarusijos atominę elektrinę į energetikos sistemą.
Apklausti DW specialistai tvirtina, kad Astravo AE technologinė pertvarka, kurios reikia tam, kad būtų sunaudojama perteklinė elektros energija, papildomai kainuos milijardus dolerių ir reikšmingai padidins AE statybos kainą. Dėl to, ekspertų teigimu, Minskas nenori diskutuoti šia tema, nes papildomų kaštų artimiausiu metu pareikalaus radioaktyvių atliekų saugojimas.
Naktinis gyvenimas
Astravo AE elektros pardavinėti nėra kam, ir jos pertekliaus problema Baltarusijoje atsiras jau 2018 metais, kai bus pradėtas eksploatuoti pirmasis 1,3 MW galios atominis reaktorius, DW sakė Baltarusijos Atsinaujinančios energetikos asociacijos direktorius Vladimiras Nistiukas.
O 2020 metais, kai abu reaktoriai turėtų veikti visu pajėgumu, bus pagaminama apie 39,9 mlrd. kilovatvalandžių elektros energijos – apie 40 proc. metinio Baltarusijos poreikio.
Ekspertas įžvelgia dvi problemas, susijusias su Astravo AE.
„Visų pirma, tai yra didelių kiekių elektros energijos gamyba nenumatytų aplinkybių atveju. Tai gali lemti energijos sistemos kolapsą. Visų antra, yra energijos naudojimas naktį, kai ji naudojama tik nedideliais kiekiais, o jėgainė dirba pastoviu režimu. Tai verčia perkurti daugelį technologinių procesų“, – aiškino jis.
Teks degalais varomus lokomotyvus pakeisti į elektrinius, elektrifikuoti visą geležinkelį, perorientuoti įmones į naktinį darbą, įvesti diferenciacinį tarifą tam, kad būtų skatinamas elektros vartojimas naktį.
Teks degalais varomus lokomotyvus pakeisti į elektrinius, elektrifikuoti visą geležinkelį, perorientuoti įmones į naktinį darbą, įvesti diferenciacinį tarifą tam, kad būtų skatinamas elektros vartojimas naktį. Taip pat reikės statyti didelius elektrinius katilus, ypač elektrifikuoti esamus dujinius katilus. Tam reikės daug pinigų.
Situaciją apsunkina tai, kad Baltarusijoje nėra hidroakumuliacinių jėgainių, kuriose naktį vanduo yra pakeliamas į rezervuarą, o dieną panaudojamas elektrai gaminti. Tokių jėgainių statyti neleidžia geografinės aplinkybės.
V.Nistiuko teigimu, Astravo AE projektas, kurį Baltarusijos diktatorius Aliaksandras Lukašenka pristatė kaip naudingą, kelia ekonominį galvosūkį.
Situacija energetikoje pasikeitė – energijos kainos pasaulyje sumažėjo ir mažėja toliau. Todėl ekspertas daro prielaidą, kad atominėje elektrinėje pagamintos energijos kaina bus aukšta.
