Baltarusija po ilgokos pertraukos vėl bando Lietuvos visuomenei įrodyti, kad netoli Vilniaus statoma Astravo AE bus saugi ir nekels grėsmės. Antradienį Vilniuje rengiama diskusija bei spaudos konferencija, kurioje bus pristatyti aplinkos radiacijos tyrimo rezultatai Baltarusijos atominės elektrinės (AE) statybos regione ir įgyvendinamas „Astravo AE poveikio aplinkai monitoringo projektas“.
Į diskusiją žada atvykti Baltarusijos Gamtinių išteklių ir aplinkos apsaugos ministerijos Radiacinės kontrolės ir stebėjimo respublikinio centro vadovė Olga Žukova ir visuomeninio susivienijimo „Ekologinė iniciatyva“ (Baltarusija) valdybos pirmininkas Jurijus Solovjovas. Tačiau Lietuvos valdžiai diskusijoje niekas neatstovaus. O kaip visuomenės atstovas pakviestas Visagino atomininkų forumo pirmininkas, Visagino savivaldybės tarybos narys Rimantas Kumpis.
Statybos verda nesutvarkius dokumentų
Rusijos finansuojama pirmoji Baltarusijos AE, kurios galia siektų 2,4 gigavato, statoma Gardino srityje netoli Astravo, vos už 50 km nuo Vilniaus. Jėgainė maždaug 30 km nuo Lietuvos sienos turėtų pradėti veikti 2018 metais. Šio projekto vertė – apie 10 mlrd. dolerių.
Baltarusija jau ne pirmą kartą bando įrodyti, kad Astravo AE bus saugi, kad statytos vyksta laikantis visų reikalavimų, tačiau kol kas tie bandymai labiau panašūs į viešųjų ryšių akcijas nei dokumentų ir įrodymų kalbą.
Pastarąjį kartą diskusijos buvo užvirusios po rugpjūčio viduryje Astrave surengtos diskusijos apie projektą. Baltarusijos ambasada į renginį nugabeno būrį Lietuvos gyventojų, tarp jų – nemažai visaginiečių, ir žurnalistų.
 |
| Būsimosios Baltarusijos atominės elektrinės vietoje. |
Nė vienas Lietuvos atstovas renginyje oficialiai nedalyvavo. Aplinkos ir Užsienio reikalų ministerijų teigimu, Minskas pirmiausia privalo atsakyti į oficialius klausimus, kaip reikalauja Jungtinių Tautų Espo konvencija, o tik tada žengti kitą žingsnį įgyvendinant AE projektą.
Baltarusiai aprodė ir 2 ha dydžio jėgainės statybų aikštelę, kur jau pluša apie 1,5 tūkst. žmonių, nors esą vyksta tik parengiamieji darbai: ruošiama infrastruktūra, iškastos duobės būsimiems dviem reaktoriams, vienos dugnas ir kraštai pradėti tvirtinti.
Generalinė projekto rangovė rusų „Atomstrojeksport“ raportuoja apie keturiais mėnesiais lenkiamą planą. Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka asmeniškai kontroliuoja, kad per rekordiškai trumpą laiką būtų pastatyta pigiausia pasaulyje AE. Kitaip tariant, gali būti taupoma branduolinio saugumo sąskaita, nors visuose tokių projektų cikluose reikalaujama pakankamai finansuoti ir laikytis reikalavimų.
A.Lukašenka pasirengęs pasirašyti statybos leidimą, bet reikia licencijos. Ją bus galima išduoti tik įvykdžius Espo konvencijos reikalavimus. Prašomų duomenų negaunantys Lietuvos pareigūnai kreipėsi į konvencijos įgyvendinimo priežiūros komitetą, o jis pripažino pažeidimą. Baltarusiai išsiuntė atsakymus, bet, nieko nelaukdami, ėmėsi Poveikio aplinkai vertinimo svarstymų.
Vilniečių geriamas vanduo tekės nuo AE
Pagal projektą, reaktorius vėsins už 6 km tekančios Neries vanduo. Lietuva yra išsakiusi nuogąstavimų dėl upės taršos, vandens lygio sumažėjimo ir reaktorių aušinimo saugumo. Mat jėgainė suplanuota aukščiau nei Neris, todėl vandenį teks pumpuoti įkalnėn. Dėl atstumo ir aukščių skirtumo elektros tiekimo sutrikimo ar siurblių arba vamzdyno gedimo atveju vandens tiekimas gali nutrūkti. Sutrikus aušinimo sistemai gali įvykti sprogimas.
J.Jankauskas: „Jei būtų rimta avarija, Neris vandenį su radioaktyviomis medžiagomis neštų visur, juoba kad srovė stipri, – iki Baltijos jūros, Lenkijos, Latvijos pakrančių.“
Statytojai grėsmės neįžvelgia: vanduo atitekės nutiestais kanalais, o dėl aukščio skirtumo jėgainei esą negrės potvyniai.
Bet giluminius geriamojo vandens klodus tyrinėjantys specialistai pabrėžia, kad Neries baseine pastatyta AE avarijos atveju užnuodytų Vilniaus ir daugelio kitų vietovių geriamąjį vandenį.
„Jei kas nors kur prakiurs, radioaktyvios medžiagos, cezis paklius į vandenį ir keliaus į Nemuną, iki Baltijos jūros. Ar mes apdrausti nuo avarijos? Aišku, niekas šimtu procentų neapdraustas, – teigė vandenį tyrinėjantis chemikas Juozas Jankauskas. – Jei būtų rimta avarija, Neris vandenį su radioaktyviomis medžiagomis neštų visur, juoba kad srovė stipri, – iki Baltijos jūros, Lenkijos, Latvijos pakrančių. Tik į Atlantą neišplauktų.“
Atgal į Nerį išleidžiamas aušinimui panaudotas vanduo, tikėtina, būtų užterštas radionuklidais. Patekę į vandens telkinius, jie kaupiasi dumble, vėliau – augaluose, planktone, moliuskuose ir žuvyse. Kuo aukštesnė gyvūnų išsivystymo pakopa, tuo radionuklidai jiems pavojingesni.
Vilniečiai pavojingoje padėtyje atsidurtų dėl dabartinės geriamojo vandens tiekimo sistemos ypatumų. Sostinės gyventojai aprūpinami vandeniu iš požeminių šaltinių, tekančių Neries ir jos intakų slėniuose. Pagrindinės miesto vandenvietės išsidėsčiuosios Neries pakrantėse nuo Nemenčinės iki Grigiškių, didžiumą jų vandens išteklių sudaro Neries vanduo. Taigi AE kaimynystė, tikėtina, sveikatos nepridės ne tik avarijos atveju, bet ir elektrinei dirbant normaliu režimu.
„Visų pirma, užsiterštų gruntinis vanduo apie Astravą. Toliau tas vanduo teka Neries pusėn. Maždaug per dieną jis patektų į Nerį, – LRT televizijos laidai „Savaitė“ aiškino Geologijos tarnybos Hidrogeologijos skyriaus vadovas Kęstutis Kadūnas. – Vilniuje yra net 16 vandenviečių, kurios įrengtos ant Neries krantų ir turi labai gerą ryšį su upės vandeniu: mūsų turima analizė rodo, kad 43-65 proc. geriamojo vandens yra Neries vanduo, prasifiltravęs per sluoksnius. Jei įvyktų incidentas ir radioaktyvios medžiagos plauktų (aš nešneku apie koncentracijas, kokios plauktų), yra grėsmė. Jau ne tik vilniečiams, bet ir žemiau Vilniaus esančioms vandenvietėms, pavyzdžiui, Grigiškėms.“
 |
| kokybiskasvanduo.lt nuotr./Juozas Jankauskas |
Lašišoms šiltesnis vanduo netiks
Anot J.Jankausko, verčiau jėgainė būtų statoma šalia ežero, kaip Lietuvoje buvo pastatyta Ignalinos atominė elektrinė. Tuomet vanduo būtų naudojamas lokaliai, nedidelėje teritorijoje, o panaudotas grįžtų į tą patį ežerą.
„Kai pastatė Ignalinos AE, vandenį ėmė iš ežero, didelio ežero. Būtų geriau, kad ir baltarusiai prie ežero statytų, imtų iš jo vandenį ir vėl atgal į ežerą leistų. Vanduo pašyla, ataušta ir vėl naudojamas. O baltarusiai leis atgal į Nerį“, – kalbėjo portalo 15min.lt pašnekovas.
Neries vandens naudojimas reaktoriams aušinti tikriausiai pakels vidutinę upės temperatūrą. Tai pripažįsta tiek Lietuvos specialistai, tiek patys baltarusiai.
„Be abejo, vandens temperatūra pakils keletu laipsnių. Augmenija, gerosios bakterijos vystysis smarkiau. Žuvytės, pavyzdžiui, karpiai mėgsta aukštesnę temperatūrą. Sąlygos veistis ir gyventi bus geresnės“, – kalbėjo J.Jankauskas.
V.Kulikovas: „Toks evakuacijos planas apskritai nėra būtinas, nes projekte nenumatytas poveikis Lietuvos aplinkai, o juo labiau Vilniui.“
Tačiau, anot jo, lašišinės žuvys aukštos temperatūros nemėgsta ir jautriai reaguoja į šiltėjimą. Vandeniui per daug atšilus, imtų gaišti jaunikliai, subrendusios žuvys gali nustoti neršti. „Eurasia Daily Monitor“ dar 2010-aisiais atkreipė dėmesį į galimą Neries užteršimą, dėl kurio ims nykti vertingos žuvys.
Pradėjus smarkiai mažėti lašišinių žuvų, 1974 m. Tarptautinė Baltijos jūros žuvininkystės komisija ėmėsi lašišų išteklių atkūrimo plano – atkurti natūralią laukinių lašišų populiaciją ir padidinti jų produkcijos lygį bent iki 50 proc. Lietuva buvo įpareigota atlikti lašišų ir šlakių migracijų tyrimus, vykdyti šių žuvų stebėseną, įvertinti žuvų takų per užtvankas efektyvumą, atkurti žuvų išteklius paleidžiant į upes paaugintus šių žuvų jauniklius ar lervutes.
Išleistos į natūralius vandens telkinius lašišos migruoja į Baltijos jūrą, bet neršti grįžta į tas pačias upes. Prieš porą metų laikraštis „Ūkininko patarėjas“ įspėjo, kad tokius žuvivaisos planus niekais gali paversti ne tik Astravo AE, bet ir Kaliningrade pradėta statyti jėgainė, kurios reaktoriams aušinti suplanuota naudoti visai greta tekančio Nemuno vandenį (tiesa, pastarąjį projektą Rusija dėl lėšų trūkumo įšaldė).
 |
| Lašiša |
Aukštesnė temperatūra taip pat spartina vandens telkinio senėjimą. Kylant temperatūrai daugėja dumblių, dėl kurių vanduo tampa neskaidrus, tokiuose telkiniuose nemalonu maudytis. Pūvantys augalai esą išskiria kenksmingus toksinus, nuo kurių žūsta žuvys.
„Dumblių padaugės, – pripažino J.Jankauskas. – Su tuo reikėtų kovoti, kaip prūduose, – reikia plačiakakčių, kurie minta augaliukais. Galima žvejybos sąlygas pagerinti ir tą reikėtų daryti. Bus daugiau ką žvejoti. Jei temperatūra dviem-trim laipsniais kyla, reikia šilumą mėgstančių žuvų.“
„Baltarusiai ima savo Neries vandenį“
Chemiko manymu, Neris neturėtų nusekti: „Vandens praradimo nebus, jis niekur nedings, viskas grįš. Nebent minimalus praradimas – gal aušinant kažkiek pagaruos, bet tik procentų dalys. Vilnių pasieks beveik visas vanduo. Temperatūra pas juos bus aukštesnė, o kuo arčiau mūsų, tuo labiau vės. Mes gal ir nelabai jausime.“
Padėtis priklausys ir nuo debito – Nerimi pratekančio vandens kiekio. Jei užkluptų sausra ir karšti orai, vandens gali būti du-tris kartus mažiau nei normaliai, o jo temperatūra – susvyruoti. „Bet niekas neišvirs ir neiškeps. Iki tokių laipsnių vandens temperatūra nepakils“, – tvirtino J.Jankauskas.
Pašnekovas patikino: jei nebus avarijos ir „neprakiurs kas nors kur nors“, Astravo jėgainė pavojaus nekelia. „Jei viskas tvarkinga, reikalavimų laikomasi, nėra jokios taršos. Kol kas nors neprakiurs, kažkas kažko nepražiopsos, – aiškino pašnekovas. – Žmogiškasis faktorius arba technikos gedimas visada įmanoma. Ar kontrolės priemonės nesuveiks, dar kas nors, nors ten būna dvigubos, trigubos apsaugos sistemos – viena nesuveikia, tai kita apsaugo. Jei nebus avarijos, viskas tvarkoje. Jei įvyks avarija ir greitai likviduos, į aplinką paklius mažai teršalų, nieko baisus nebus, o jei ne, paklius daug.“
J.Jankauskas mano, kad daug geriau būtų, jog baltarusiai Neries vandens Astravo AE nenaudotų, bet upė ne mums vieniems priklauso: “Pirmiau ji – baltarusių upė, tik paskui mūsų. Jie turi tokias pat teises, savo Neries vandenį ima“.
„Kyla abejonių, ar užtikrins saugą“
Radiacinės saugos centro Licencijavimo ir valstybės registro skyriaus vedėjas Gintautas Balčytis citavo Astravo AE Poveikio aplinkai vertinimo ataskaitą, kurioje nurodyta, kad poveikio – oro ir vandens taršos – beveik nebus, bet pripažino, kad „niekas negali garantuoti, viskas priklausys nuo eksploatavimo saugumo, kultūros ir panašių dalykų“.
G.Balčytis: „Radioaktyvumas būna labai mažo lygio, jei viskas atliekama pagal nustatytas normas ir projektą. Bet niekas negali garantuoti, kad avarijos ar incidento atveju nebūtų nuotekų.“
Drūkšių ežero vandens, kurį daug metų naudojo Ignalinos AE, užterštumas esą beveik nepadidėjo, palyginti su leistinu. „Reaktoriui aušinti panaudotas vanduo filtruojamas ir išvalomas, jo radioaktyvumas būna labai mažo lygio, jei viskas atliekama pagal nustatytas normas ir projektą, – portalui 15min.lt kalbėjo pašnekovas. – Bet niekas negali garantuoti, kad avarijos ar incidento atveju nebūtų nuotekų.“
Paklaustas, kas gali turėti reikšmės – nepakankamai saugios technologijos, menka darbuotojų kvalifikacija, darbo kultūra, atsainus požiūris, G.Balčytis nesiėmė prognozuoti. Pasaulinė praktika rodo, kad didesni ar mažesni incidentai galimi ir juos sukelia tiek žmogiškieji veiksniai, tiek gamtos poveikis, tiek techniniai gedimai. „Sunku vienareikšmiškai pasakyti, kas kelia didžiausią pavojų. Pirmiausiai atsitinka tai, ko buvo mažiausiai tikimasi. Fukušimos, kitų AE patirtis rodo, kad įvyko, kas nebuvo įvertinta, į ką nebuvo atsižvelgta projekte“, – teigė specialistas.
Avarijos mūsų šalies kaimynystėje atveju radiacija pasklistų oru – radioaktyvus debesis judėtų priklausomai nuo meteorologinių sąlygų, vėjo krypties ir kitų faktorių, bet „neabejotinai kiltų grėsmė Lietuvos gyventojams“, ypač netolimam Vilniui, kur visų pirma kiltų problemų dėl evakuacijos, nes sostinėje gyvena gana daug žmonių.
Tarša gali sklisti ir su lietumi: „Jei yra išmetimų, radioaktyvių nuotekų, susidaro radioaktyvus debesis, priklausomai nuo meteorologinių sąlygų, tarša gali sklisti ir vandeniu, ir oru. Krituliai kažkurioje vietovėje padidina taršos kiekį, viskas nusėda ant dirvos paviršiaus.“
Į klausimą, ar reikšmės turi reaktoriaus tipas ir konstrukcija, – Astrave numatoma sumontuoti rusiškus reaktorius, – G.Balčytis atsakė teigiamai. Ataskaitose garantuojama, kad reaktoriai turėtų būti saugūs, ir, „jei viskas idealiai užtikrinama, tarša minimali tiek orui, tiek vandeniui“, tačiau pašnekovas pripažino, kad „kyla tam tikrų abejonių, ar (baltarusiai – red. past.) tikrai užtikrins saugą“.
 |
| Tatjana Novikova |
Kaimynai ramina: vėjas pučia nuo Lietuvos
Baltarusijos antibranduolinio judėjimo koordinatorė, opozicionierė Tatjana Novikova savo ruožtu iškėlė dar vieną problemą – esą nėra rengiamas nei Vilniaus, nei Minsko evakuacijos planas.
Europos mokslininkai pernai paskelbė, kad tokie planai būtini. Anot jų, nelaimės atveju labiausiai nukentėtų 300 km spinduliu aplink AE gyvenantys žmonės.
Baltarusiai savo ruožtu ramina lietuvius, esą reaktoriai bus saugūs ir apskritai nėra ko baimintis katastrofos Astravo jėgainėje elektrinėje, nes vėjas dažniausiai pučia nuo Lietuvos pusės. Todėl į reikalavimą parengti Vilniaus evakuacijos planus atsižvelgta nebus.
„Toks evakuacijos planas apskritai nėra būtinas, nes projekte nenumatytas poveikis Lietuvos aplinkai, o juo labiau Vilniui“, – aiškino Baltarusijos gamtos išteklių ir aplinkos apsaugos viceministras Vitalijus Kulikas.
Gindami projektą Baltarusijos pareigūnai taip pat pabrėžė, kad Astravas jėgainei buvo pasirinktas ir TATENA palaimintas kaip saugiausia vieta. Anksčiau parinktose dviejose aikštelėse Mogiliovo apskrityje esą gali susidaryti požeminių kiaurymių.
