„Kaip žinome, Europos Komisija (EK) Astravo streso testų metu nustatė, kad jėgainė – nesaugi. Tačiau kaip Baltarusiją priversti įgyvendinti bent vieną iš ES oficialiai patvirtintų rekomendacijų ir kaip užtikrinti bent minimalius tarptautinius standartus atitinkantį saugumą – šios problemos sprendimas, vertinant Lietuvos vyriausybės veiksmus Briuselyje, vis dar lieka nuliniame taške.
Iš esmės svarbūs klausimai jau seniai aiškūs: ar Lietuvos vyriausybė sutinka, kad Lietuva Astravui ir jėgainės saugumui įtaką gali daryti tik per ES institucijas? Jei taip, ar mūsų vyriausybė pritaria, kad ES realiai įtvirtintų savo įtaką Baltarusijai ir Astravui tiesiogiai, ES biudžete skirdama konkretų finansavimą saugumo ekspertų misijoms bei kitiems darbams, būtiniems branduolinėms grėsmėms suvaldyti?“ – klausia P.Auštrevičius.
ES finansavimas: padėtų nesaugios AE statyboms ar didintų saugumą
Europarlamentaro įsitikinimu, Lietuva nededa visų įmanomų pastangų Astravo AE saugumui pasiekti, darant įtaką per ES finansinius instrumentus. Tokią išvadą jis padarė gavęs Užsienio reikalų bei Energetikos ministerijų atsakymą, kuriame rašoma, kad „papildomos finansinės paramos teikimas Baltarusijai per ES Branduolinės saugos bendradarbiavimo instrumentą ar kitas ES programas, neužtikrinus lėšų panaudojimo kontrolės, nesprendžia fundamentalios Astravo AE grėsmės Lietuvos valstybei iššūkio“.
Energetikos viceministrė Lina Sabaitienė LRT.lt teigia, kad Energetikos ministerija iš esmės remia papildomos finansinės paramos skyrimą per ES Branduolinės saugos bendradarbiavimo instrumentą. Tačiau jame, pasak jos, būtina įdiegti labai konkrečius kontrolės mechanizmus.
„Šis ES instrumentas buvo sukurtas kaip pagalbos trečiosioms šalims priemonė, kurios svarbi savybė – besąlyginė pagalba. Tad šis instrumentas pagal savo prigimtį iki šiol neturėjo jokių kontrolės mechanizmų. Reali patirtis parodė, kad toks besąlygiškas ir nekontroliuojamas šių lėšų skyrimas veda prie to, kad pinigai panaudojami, tačiau rezultatai kartais neatitinka siekiamų tikslų.
Pavyzdžiui, Baltarusijos branduolinės saugos reguliatoriaus „Gosatomnadzor“ gebėjimams stiprinti nuo 2013-ųjų per ES Branduolinės saugos bendradarbiavimo instrumentą buvo suteikta virš 6 mln. eurų paramos. Deja, nesant jokios atskaitomybės už pasiektus rezultatus, tai nedavė realios naudos. Tai įrodė konkretūs „Gosatomnadzor“ veiksmai kritiniais (incidentų) atvejais, manipuliavimas tarptautinių ekspertų išvadomis viešoje erdvėje bei selektyvus požiūris kviečiant tarptautines misijas“, – aiškina L. Sabaitienė.
Tokie pagalbos trečiosioms šalims instrumentai, anot pašnekovės, turėtų padėti valstybių branduolinės energetikos reguliatoriams perimti gerąją praktiką, tobulinti savo veiklos metodus bei stiprinti kontrolę, tačiau branduolinės saugos užtikrinimo atsakomybė gula tik ant elektrines statančių rangovų pečių.
Astravo AE atveju branduolinės saugos užtikrinimas yra pagrindinė ir nepaneigiama šį objektą statančios „Rosatom“ pareiga.
„Astravo AE atveju branduolinės saugos užtikrinimas yra pagrindinė ir nepaneigiama šį objektą statančios „Rosatom“ pareiga. Todėl branduolinės saugos užtikrinimas Astravo AE niekaip neturėtų būti sąlygojamas ES pagalbos dydžio. Kitaip tariant, šie instrumentai turėtų būti minkštosios, pagalbinės priemonės, padedančios patirties ir žinių mainams, o ne investicijos į konkrečius saugos sprendimus“, – tikina L.Sabaitienė.
Užsienio reikalų ministerijos Komunikacijos ir kultūrinės diplomatijos departamentas savo laiške LRT.lt taip pat akcentuoja finansavimo kontrolės svarbą, kurios nebuvimas galimai reikštų pagalbą statant nesaugias AE.
„Tiesioginis ES įsitraukimas sprendžiant Astravo AE klausimą yra itin svarbus. Dabartiniame Branduolinės saugos bendradarbiavimo instrumento reglamentavime nepakanka nuostatų, kurios leistų objektyviai įvertinti, ar skirtos ES lėšos panaudojamos efektyviai – tą pabrėžiame ES partneriams.
Dirbame ES institucijose, kad parama, susijusi su branduoline sauga Baltarusijoje, būtų skiriama tik prieš tai užtikrinus tinkamą atskaitomybę bei pademonstruojant konkrečius rezultatus. Neužtikrinus lėšų panaudojimo kontrolės, kaip tik ir skirtume ES finansavimą galimai sąmoningai nesaugiai statomoms AE, įskaitant Astravo“, – rašoma Užsienio reikalų ministerijos laiške.
Tačiau buvęs energetikos ministras A.Sekmokas įsitikinęs – Astravo AE neišvengiamai yra nesaugi, o kai kuriuos namų darbus turi daryti pati Lietuva, nelaukdama ES įsikišimo.
„Ji iš principo yra nesaugi todėl, kad jos statyboms pasirinkta aikštelė dėl galimo seisminio aktyvumo negali užtikrinti saugumo. Todėl svarstymai, kad galėtų būti skiriamos lėšos jos saugumui, yra kapituliacija ir susitaikymas, kad turėsime nesaugią AE Vilniaus pašonėje.
Europinės institucijos stengiasi ieškoti interesų pusiausvyros. Europos interesas yra neaštrinti situacijos su Rusija ir neblokuoti tokio elektros šaltinio kaip Astravo AE. Mes matome EK nuosaikumą dėl „Nord Stream“, toks pat geopolitinis projektas yra ir Astravo AE. Nereikia manyti, kad EK bus pasirengusi už mus išjungti linijas į Baltarusiją, tai turi padaryti pati Lietuva.“
Ką daro Lietuvos institucijos
Pasak L.Sabaitienės, Energetikos ministerija įgyvendina įvairias priemones, kurios gali turėti įtakos Astravo AE projektui.
„Pernai priimtas įstatymas, numatantis, kad į Lietuvos rinką negali patekti elektros energija iš tų trečiųjų šalių, kuriose veikia grėsmę valstybės nacionaliniam saugumui, aplinkai ir visuomenės sveikatai keliančios branduolinės elektrinės. Taip pat keičiamos prekybos elektros energija taisyklės, numatančios, kad nuo Astravo elektrinės technologinių bandymų pradžios į Lietuvos rinką negalės patekti baltarusiška elektra ir ja negalima bus prekiauti biržoje.
Galiausiai, ministerija kartu su kitomis Lietuvos institucijomis aktyviai dirba su valstybėmis narėmis, ES institucijomis bei įvairiomis tarptautinėmis organizacijomis, keldama branduolinės saugos užtikrinimo bei tarptautinių susitarimų įgyvendinimo šioje srityje klausimus“, – teigia energetikos viceministrė.
Užsienio reikalų ministerija teigia, kad Lietuvos pozicija dėl Astravo AE nesikeičia – Astravo AE kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui, aplinkai ir visuomenės sveikatai, todėl yra ir bus reikalaujama stabdyti nesaugų projektą.
„Darbas ES lygiu yra vienas iš svarbiausių prioritetų šiuo metu. Naudojame ir tarptautinius instrumentus – dirbame su Espo konvencijos šalimis narėmis, Tarptautine atominės energijos agentūra TATENA, keliame branduolinės saugos užtikrinimo ir Astravo AE problematiką dvišaliu formatu ir daugiašaliuose forumuose. Pavyko pasiekti, kad Baltarusija po ilgo vilkinimo vis dėlto atliko streso testus Astravo AE. Gauti rezultatai parodė rimtus trūkumus, kurie privalo būti pašalinti.
Siekiame, kad nesaugus ir žinomų rimtų trūkumų turintis objektas nepradėtų veikti prie Lietuvos sienų.
Tačiau tai nėra vieninteliai Lietuvos reikalavimai. Baltarusija iki šiol nepašalino tarptautinių konvencijų nustatytų trūkumų, neatsakė į klausimus dėl aikštelės parinkimo, seisminio vertinimo. Baltarusijai derantis su Rusija dėl paskolos Astravo AE statyboms sąlygų pagerinimo, kylant vis daugiau klausimų dėl rinkų Astravo AE pagamintos elektros energijos realizavimui, toliau visomis pajėgomis siekiame, kad nesaugus ir žinomų rimtų trūkumų turintis objektas nepradėtų veikti prie Lietuvos sienų“, – rašoma Užsienio reikalų ministerijos laiške LRT.lt.
Pasak Užsienio reikalų ministerijos, šių metų spalio 4 d. patvirtinta EP rezoliucija dėl žiniasklaidos laisvės Baltarusijoje, kurioje taip pat reikalaujama, kad streso testų rekomendacijų įgyvendinimas būtų laikomas sąlyga tolesnei ES-Baltarusijos santykių pažangai, rodo politinę valią ES lygiu skirti šiam klausimui ypatingą dėmesį. Spalio 11 d. Europos Tarybos Parlamentinė Asamblėja Lietuvos Seimo narių pastangomis patvirtino rezoliuciją dėl branduolinės saugos stiprinimo Europoje, kurioje Baltarusija raginama neišduoti AE veiklos licencijos, kol neišpildyti saugos reikalavimai.
Pasigenda svarbių namų darbų
Tačiau, pasak A.Sekmoko, trūksta kelių labai svarbių darbų, kurie itin aktualūs taps ypač tada, kai/jei Astravo AE pradės veikti.
„Nėra atlikta analizė, kokią įtaką Astravas gali daryti ir darys Lietuvos energetikos sistemai. Baltarusijoje buvo rekonstruota Postavų elektros skirstykla, iš kurios nutiestos trys aukštos įtampos linijos į Lietuvą. Vien jau tokio didelės galios aukštos įtampos šaltinio prijungimas prie Lietuvos elektros sistemos sukuria rizikas. Na, o AE gali turėti labai didelį poveikį Lietuvos energetikos sistemai. Tikėtina, kad netyčia dėl avarijos ar politinių paskatų gali būti sukeltas visiškas visos Lietuvos elektros energijos sistemos atsijungimas.
Nėra atlikta analizė, kiek iš tiesų reikia elektros perdavimo linijų tarp Lietuvos ir Baltarusijos. Tačiau akivaizdu – jei mes teigiame, kad mums užtektų vienos dvigrandės linijos su Lenkija, be abejonės mums pilnai turėtų užtekti tų linijų, kurios yra atokiau nuo Astravo ir nesukelia tokios didelės grėsmes Lietuvos energetikos sistemai“, – kalba A.Sekmokas.
Taip pat, pasak jo, Lietuva turėtų pradėti rūpintis rezervinių galių, kurias šiuo metu gauname iš Rusijos, užsitikrinimu iš Lenkijos ir Švedijos, tačiau ir tai nėra daroma.
