Nuotrauka daryta skrendant virš Naujosios Vilnios, iš 900 metrų aukščio. Beje, atominės elektrinės kontūrus jau galima pamatyti ir plika akimi. Tereikia užlipti ant 293 metrų aukščio Aukštojo kalno, stūksančio šalia Medininkų.
„Niekada nemaniau, kad elektrinė taip arti. Taip arti, kad ji puikiai matoma iš oro baliono skrendant virš Vilniaus. Ir kai pagalvoji apie iki šiol vykusius incidentus dar jai net nepradėjus veikti, kai žinau lietuviškos civilinės saugos ypatybes, tai darosi baisu“, – sako V.Balkūnas. Jis stebisi, kad nei Vilniuje statomų biurų ir daugiabučių namų statytojai, nei valdžios institucijos apie slėptuves gyventojams, kurie jose galėtų glaustis įvykus avarijai Astrave, net nekalba.
„Man keista, kai civilinė sauga tokiais atvejais lieka kažkur labai toli už Z linijos. Statome pastatus, parduodame civilines slėptuves, jas griauname, o kas bus, kai ateis diena X?“ – stebisi fotografas, pirmasis įamžinęs kaimynų atominę elektrinę net nekirtęs sienos.
Astravo atominės elektrinės statybas lydi avarijos, tačiau baltarusiai linkę jas slėpti. Neseniai buvo paviešinta, kad vykdant statybos darbus griuvo atraminės konstrukcijos. Pradžioje statytojai tai neigė, tačiau vėliau pripažino, kad būta nedidelio incidento.
Lietuva kritikuoja Astravo atominės elektrinės statybas, ir ją pačią laiko nesaugia.
Baltarusiai žada, kad atominės elektrinės pirmas reaktorius pradės veikti jau 2018 metais.