Naudoti Kruonio hidroakumuliacinę elektrinę Astravo atominės elektrinės balansavimui draudžia Lietuvos įstatymai. Tiesa, baltarusiai vis tik viliasi jį panaudoti prieš Lietuvos valią.
Jau sunerimo ir Baltarusijos energetikai
Po to, kai pradės veikti Astravo atominė elektrinė, pasikeis visa Baltarusijos energetikos sistema, o didžiausi išbandymai užgrius per pirmuosius mėnesius.
Apie tai leidiniui „Baltarusijos energetika“ kalbėjo valstybinės bendrovės „Belenergo“ direktoriaus pavaduotojas ir vyriausiasis inžinierius Vladimiras Bobrovas. Jis neslėpė, kad iki šiol neaišku, kur reikės dėti elektrą naktį – balansavimo rezervų Baltarusija neturi, tinklai į Rusiją per menki, o Baltijos šalys žada atsijungti.
„Sudėtingiausias periodas laukia tada, kai bus įjungtas pirmasis blokas“, – cituojamas visą Baltarusijos elektros sistemą valdančios „Belenergo“ vyriausiasis inžinierius V.Bobrovas.
Tiesa, aukščiausia Baltarusijos valdžia tikisi, kad į sistemą paleista Astravo elektra vis tik „įdarbins“ Kruonio elektrinę, nes tai esą lems fizikiniai dėsniai, o ne įstatymai ar politika.
Astrave gyvenantis žinomas Baltarusijos visuomenininkas Nikolajus Ulasevičius 15min teigė, kad paleisti pirmąjį bloką, kai nėra jokio balansavimo rezervo, yra labai pavojinga. „Mano nuomone, to daryti jokiu būdu negalima, nes tai yra nusikalstama – viskas gali pasibaigti arba avarija, arba milžiniškais ekonominiais nuostoliais“, – tvirtino N.Ulasevičius.
Pripažįsta – pastatyti nespėjo
Pasak „Belenergo“ vyriausiojo inžinieriaus V.Bobrovo, tam, „kad neįvyktų avarinė situacija, šį režimą reikės palaikyti naudojantis visos Baltarusijos elektros sistemos rezervu“. Čia ir bus didysis iššūkis. Jis pasakojo, kad dabar bandoma integruoti Astravo atominę elektrinę į bendrą elektros sistemą, todėl statomos rezervinės jėgainės, kurios padėtų balansuoti sistemą piko metu. Tačiau statybos vėluoja.
„Objektyviai vertinant mes matome, kad šių pajėgumų statyba jau vėluoja: pirmasis atominės elektrinės blokas, taip pat ir antrasis, remiantis prognozėmis, bus paleistas tada, kai rezervas dar nebus pajungtas“, – pripažino jis.
N.Ulasevičius, ne kartą sulaukęs sankcijų už savo kritišką požiūrį į Astravo atominę elektrinę, pastebėjo, kad atominės elektrinės paleidimas nesant rezervo, kuris balansuotų elektros pajėgumus, yra avantiūristinis. „Bet labai tikiuosi, kad sveikas protas nugalės, ir elektrinė nebus paleista be rezervo. Apskritai, tikiuosi, kad ji niekada nebus paleista“, – vylėsi visuomenininkas.
D.Virbickas: „tai energetinis chuliganizmas“
Baltarusija oficialiai yra prašiusi Lietuvos valdžios leidimo naudotis Kruonio hidroakumuliacine jėgaine – tam, kad būtų balansuojami srautai. Tokio leidimo Lietuva nesuteikė, be to, tai draudžia ir neseniai priimtas įstatymas. Tačiau gali būti, kad baltarusiai naudosis Kruonio elektrine ir be prašymo – Lietuvos ir Baltarusijos energetinė sistema yra vis dar BRELL žiede, todėl fiziškai Astravo elektros tekėjimo niekas nesustabdys.
Lietuvos elektros energetikos operatorius „Litgrid“ neseniai kreipėsi į Baltarusiją su klausimu, kaip jie ketina balansuoti sistemą, tačiau jokio atsakymo negavo. Energetikos operatoriaus „Litgrid“ vadovui D.Virbickui ši situacija atrodo panaši į „energetinį chuliganizmą“.
„Dėl rezervų, dėl Kruonio mes jiems esame ir raštu ne kartą siuntę, ir kartu su Baltijos šalimis, ir atskirai, kad Kruonio rezervo nebus, viskas, įstatymas priimtas, taškas. Klausėme: iš kur jūs gausite tą rezervą? Tai tokio tikslaus atsakymo šiandien neturime. Ir jeigu taip atsitiktų, kad būtų paleista Astravo elektrinė ir jie neturėtų rezervo, tai čia toks energetinis chuliganizmas, pavadinčiau, netgi valstybiniu lygiu“, – BNS sakė D.Virbickas.
Akademikas: „nereikia taip dramatizuoti“
Lietuvoje yra manančių ir kitaip. Ne kartą statomoje Astravo atominėje elektrinėje buvusiam akademikui, praeityje žinomam energetikui Jurgiui Vilemui baltarusių situacija primena Ignalinos atominę elektrinę prieš kelis dešimtmečius.
„Tada ir mes neturėjome, kur dėti elektros, tai pusvelčiui parduodavome baltarusiams. Tai dabar jie perteklinę elektrą pardavinės rusams, su kuriais turi jungtis. Kruonis gal jiems bus ir nereikalingas“, – sakė J.Vilemas.
Tiesa, Rusija kol kas neatrodo suinteresuota baltarusiška elektra, bet simbolinė kaina, pasak J.Vilemo, gali suvilioti rusus. Vis tik akademikas nedramatizuoja fakto, kad atominė elektrinė pradės veikti be jokio rezervo.
„Tai nutiks dar ne šįmet, nes dabar dar tik testuos elektrinę, tai čia viskas užsitęs“, – samprotavo ekspertas. Baltarusiai, jo manymu, gali išjungti šilumines elektrines, kuriose dabar deginamos rusiškos dujos, ir taip panaudoti savo elektrą. Tiesa, kaip bus tada, kai bus paleistas antras blokas, J.Vilemas prognozuoti nesiryžo – kur suvartoti elektrą, panašu, nežino ir Baltarusijos valdžia.
Tikslas – greitinti prisijungimą prie Vakarų sistemos
Vienintelė išeitis – greitinti Lietuvos prisijungimą prie Vakarų Europos sistemos, pripažįsta Lietuvos politikai ir ekspertai.
Atsijungimas nuo Baltarusijos išspręs ir Astravo elektros patekimo problemą. Buvęs Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcijos (VATESI) vadovas Saulius Kutas 15min dėstė, kad energetinis baltarusių chuliganizmas išryškėjo ne dabar, o gerokai anksčiau.
„Chuliganizmas prasidėjo, kai parinko vietą, kai netinkamai informavo apie statomą elektrinę, chuliganizmas tęsėsi statybų metu“ – sakė buvęs energetikas. Todėl jis įsitikinęs, kad Lietuvos energetikos sinchronizaciją būtina skubinti.
Jei Astravo atominės elektrinės paleidimas vėluos, o Lietuvos žingsniai į Vakarus spartės – plyšys baltarusiškai elektrai dar labiau susiaurės.
